Tyrime dėl įtariamos korupcijos teismuose teisėsauga sulaikė vilnietį advokatą Gintarą Rusecką ir dar keturis asmenis, trečiadienį atliekamos kratos jų darbo vietose, namuose.
Iki šiol Generalinės prokuratūros ir STT atliekamame ikiteisminiame tyrime įtarimai dėl įvairių korupcinių veikų pateikti iš viso 28 asmenims, tarp jų – aštuoniems teisėjams, penkiems advokatams, Druskininkų merui, jo padėjėjui.
Praėjusią savaitę Vilniaus miesto apylinkės teismas skirtingiems terminams buvo leidęs suimti 19 įtariamųjų, vienas jų, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjas Egidijus Laužikas antradienį paleistas į laisvę.
Apie tai „DELFI Dienoje“ šiandien kalbėsimės su Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininku Vytautu Baku.
– Pone Bakai, jūs buvote vienu iš pirmųjų Lietuvos tardytojų. Kaip tai įvyko, kad dabar mes turime tokio lygio teisėjų, advokatų galimos korupcijos skandalą?
– Tai klausimas, į kurį galima atsakyti ir paprastai, ir sudėtingai. Mes turėjome tam tikrą valdžios rūšį, kuri buvo neliečiama, kuri užrūgo, nes jos negalima kritikuoti. Vykdomąją valdžią galima kontroliuoti, o teismų sistemos nebuvo galima kontroliuoti. Ir dabar kai kurių teismų vadovų reakcija yra visiškai neadekvati. Manau, kad ši situacija yra šventė, visa ši byla yra šventė. Teisėsauga drįsta laužyti stereotipus, kad nėra neliečiamųjų, vietoje to, kad atsivertų visuomenei. Ne teismams suduotas smūgis, o korupcijai suduotas smūgis. Jeigu šis suvokimas greitai neateis, bijau, kad tai tik pradžia. Aš pats keliu klausimą, ar mes jau atsistojome į tą apsivalymo procesą.
– Kokios didžiausios sistemos problemos, Jūsų akimis, kad galiausiai viskas atsivėrė tokiu pūliniu?
– Visų pirma, teismų nepriklausomumas tapo suprastas visiškai neteisingai. Nepriklausomumas yra didžiulė atsakomybė, pasitikėjimas, tai nėra privilegija. Komitete net pradėjome daryti analizę, kas vyksta, kodėl už sunkius korupcinius nusikaltimus žmonės paleidžiami, kodėl vidutinė bauda yra penki tūkstančiai, procesai trunka tiek ilgai. Kai išanalizavome, pamatėme absurdiškus dalykus. Jeigu valdininkas nusikalto, paėmė kyšį, tai yra sunkinanti aplinkybė, o ne atvirkščiai. Tuos klausimus viešai aš pradėjau kelti iš karto po parlamentinio tyrimo.
Buvau susitikęs su generaliniu prokuroru, klausiau, kas vyksta.
Netgi turiu nutartį, kur teismas uždraudė daryti kratas. Net sugalvojo tokią praktiką, kad jokia teisėsaugos institucija negalėtų pas teisėją padaryti kratos. Kitaip tariant, sugalvojo, kad kiekvienu atveju reiktų eiti į Seimą. Tai neįmanoma. Ši sistema išsigimė, savireguliacijos procesai joje neveikia. Visa laimė, kad mūsų prokuratūra, pareigūnai, STT, policija sustiprėjo, nors sulaukė teisininkų elito pasmerkimo. Manau, vyksta tikra gynybinė kampanija, kad neva antrankiai uždėti ir pan. Tačiau mane stebina, kad joks profesorius neiškėlė klausimo, kiek nukentėjo žmonės, visuomenė? Nes galimai aukščiausiuose postuose sėdėjo korumpuoti teisėjai.
– Jūs siūlote peržiūrėti daugybę bylų, kur sprendimus priiminėjo bylose minimi teisėjai?
– Jeigu norime pokyčių, taip. Manau, kad turėtų būti peržiūrimos visos bylos, kur nukentėjo valstybė. (..) Aš manau, kad turėtų būti inicijuoti visų bylų, kurias nagrinėjo tie žmonės, peržiūros(…) Aš manau, kad tos bylos niekaip nėra susijusios su nekaltumo prezumpcija. Tam, kad būtų atleistas valstybės tarnautojas, nereikia, kad jis padarytų nusikaltimą, jis gali supainioti interesus.
– Jūs kreipėtės į AT pirmininką. Kokį atsakymą gavote?
– AT pirmininkas dabar važiuoja iš Lietuvos į kitas pareigas. Iš generalinio prokuroro aš matau reakciją, atvirai kalbėjome su apygardų prokurorais. (…) Mano žinutė yra tokia, kad prokurorai būtų tais valstybės advokatais. Aš manau, kad teismų elitas bėga nuo šios situacijos. Vien reakcija parodo, kad jie nesupranta situacijos. Viena vertus, gal tiesiog netekta atsparumo, nes teismų sistema yra uždara. Vertinimo sistema mums yra neprieinama. (…) Aš manau, kad mes turime apie tai kalbėti, tai yra tiesa. Mes privalome tai spręsti. Politikas gali kalbėti, teikti aktus. Aš pateikiau apie vienuolika iniciatyvų, kurios susijusios su stambiąją korupcija. Kažkada tai reikia daryti.
– Praėjo savaitė po skandalingų teisėjų ir advokatų bei kitų susijusių asmenų sulaikymo. Jums netrūksta viešos informacijos?
– Netrūksta, aš pasitikiu teisėsauga, didžiuojuosi tais pareigūnais, kurie padovanojo Lietuvai procesą. Tam reikėjo didžiulio ryžto. Tai įrodo, kad mes jau turime gebėjimus, aišku, palaukime proceso. Tikiuosi, kad teismų sistema sugebės objektyviai pažiūrėti į šią bylą.
– Bet Jūs, kaip komiteto pirmininkas, atlikęs didelį politinės korupcijos tyrimą, kaip įsivaizduojate šio skandalo sistemą: kas ir kaip veikė?
– Tai nėra skandalas, tai didžiulis procesas, Lietuvoje dar to nebuvo. Buvo atskleistos sisteminės teismų sistemos problemos. Nepriklausomai, kaip viskas baigsis, tiesą sakant, žmonės tyrėjų ir teisininkų pasaulyje daug metų žinojo. Vieša paslaptis, kad jeigu nusipirkti nuosprendį, žinai, pas kokį advokatą eiti. O laukiama buvo todėl, kad yra beveik neįmanoma ištirti jų nusikaltimų. Todėl žmonės, kurie tai vykdė, padarė milžinišką darbą. Vien kratai gauti reikia eiti į Seimą.
– O kaip veikė visas galimas tarpininkavimas ir kyšininkavimas?
– Aš nesu tyrėjas šios bylos, nenorėčiau vaidinti, kad man viskas žinoma. Man svarbūs patys principai, mano dėmesį patraukė bendravimas su EBPO ekspertais. Kai jie pasakė, kad viena didžiausių Lietuvos problemų yra tai, kad Lietuvoje vyrauja nebaudžiamumas už pareigūnų papirkinėjimą, mes tada susimąstėme, kodėl taip yra. Tada nusprendžiau išnagrinėti 2015-2017 metų teismo nuosprendžius.
Per pastaruosius penkerius metus nėra nei vieno atvejo, kada už korupcinio pobūdžio nusikaltimus žmogus sulauktų realios laisvės atėmimo bausmės. Pas mus korupcinis nusikaltimas - nesunkus. Tai neadekvatu. Taip gyvename. Jeigu tai vadina kažkas teisingumu, nežinau, bet kai tai sako tarptautinės organizacijos, tai negi reikia mūsų teisinės sistemos profesionalams laukti.
– Kiek dar bus sulaikymų, jūsų manymu?
– Mano žiniomis, dar bus sulaikymų. Yra rimtas pagrindas Etikos ir procedūrų komisijai atlikti rimtesnį tyrimą. Abejoju, ar pareigūnai galės kvalifikuoti visas veikas kaip nusikaltimus, bet kaip etikos ar drausmės pažeidimai – dar bus progų įsitikinti.
– Jeigu tie teisėjai nebus pripažinti kaltais, jūsų manymu, jie gali toliau tęsti darbus?
– Palaukime išvadų. (…) Po Prezidento rinkimų, manau, matysime šviesesnę ateitį. Leiskime dirbti tyrėjams, mūsų užduotis padaryti taip, kad į teismus žmonės ateitų, kurie galėtų tarnauti valstybei, o ne interesų grupėms.
– Bet ar mes ir šioje istorijoje galime turėti politinę korupciją: mėnesiui suimtas Druskininkų mero patarėjas, pačiam merui – įtarimai, kaip ir Vijūnėlės savininkui.
– Tam ir reikalinga sistema. Teisininkų, kaip ir medikų, pasaulis yra nedidelis. Jeigu vienąkart žmogus susitepa ir paima kyšį, jis kelio atgal nebeturi. Viena vertus, visada vilios dideli pinigai, kita vertus vertus, visada bus bandoma pasinaudoti tomis silpnybėmis. Reputacijos nenuslėpsi. Kaip ir minėjau, nemanau, kad teismų bendruomenei šis procesas buvo naujiena.
– Kokios reformos reikia teismų sistemai?
Visų pirma, reikia lyderystės. V. Telyčėnas, buvęs generalinis komisaras, yra vienas drąsiausių žmonių, kuriuos aš kada pažinojau. Kai mes kartu atėjome dirbti, gėda buvo uniformą užsidėti. Šiandien, žinoma, yra kitaip.
Visą pokalbį žiūrėkite DELFI TV vaizdo įraše.