Be to, žūklė vyko tik komandomis po du žmones ir atskirai buvo registruojami tie, kurie naudojo echolotus (daugiausiai – „Deeper“) ir kitus elektroninius prietaisus ir tie, kurie jų nenaudojo. Kaip man prisipažino pats Sigitas, jam pačiam buvo įdomiausias būtent šitas klausimas – ar „Deeper“ echolotai realiomis sąlygomis labiau padeda pagauti žuvį, ar tik sugaišina žveją? Varžybų formatas iš šį klausimą tikrai galėjo atsakyti.
Ir atsakė. Į varžybas įsiregistravo 19 komandų, iš kurių 9 naudojosi echolotais. Keturios geriausiai pagavusios komandos - nugalėtojos naudojo „Deeper“ echolotus. Be to, jos dirbo komandiškai, tai yra, vienas komandos narys gręžė eketes ir ieškojo echolotu žuvies, kitas bandė jai įsiūlyti blizges.
Kaip sakė Sigitas, visi didesni ešeriai užkibo giliai – maždaug 17 metrų gylyje. Daugiausia žuvų buvo pagauta didokomis paprastomis blizgėmis (populiariosios „Symphonia“ formos), 2 vietoje liko stambesnės – 5 – 7 cm švytuoklės. Masalų dydis neturėtų stebinti, nes buvo gaudoma giliai, o ežere yra daug stintelių ir stambūs ešeriai yra įpratę jas medžioti.
Pirmieji ešeriai buvo pagauti iš pačio ryto (buvo keletas ir blizgių nutraukimo atvejų – galbūt taip pašmaikštavo lydekos, o gal – rekordiniai ešeriai), o po to ilgą laiką beveik nekibo. Artėjant varžybų pabaigai kai kurios komandos atrado, kad dryžuočiai būriuojasi netoli į ežerą įtekančio upelio žiočių ir ten juos sugaudė.
Didžiausias ešerys tapęs šiųmetiniu „Gervalio ešeriu“ svėrė 770 g. Jį pagavo komanda - nugalėtoja iš Utenos „Utenis Larus“, atstovaujama Gedimino Švilpos ir Domo Kelpšo, iš viso pagavusi 2,1 kg ešerių. Akivaizdžiai vyravo didesnės žuvys – „cigaretinių“ dryžuočių, įprastų kitose varžybose, niekas negaudė ar nepagavo.
Panašu, kad renginys labai patiko tiek varžybų organizatoriams, tiek ir dalyviams. Planuojama jį organizuoti ir kitais metais, galbūt jį papildžius papildoma galimybe pasirungti ir stintelių gaudytojams, tarp kurių šis ežeras irgi populiarus.
