Prieš ketverius metus atliktas analogiškas tyrimas parodė, kad Lietuvos mokinių - ketvirtokų ir aštuntokų - pasiekimai gerokai viršija tarptautinį šalių vidurkį. Palyginti su 2011 metų rezultatais, Lietuva per 2015 metų tyrimą reikšmingai pagerino rezultatus. Kuria kryptimi vystosi Lietuvos švietimo sistema, ką ir kaip turėtume joje keisti, paaiškės po šiais metais vėl vyksiančio šio tarptautinio tyrimo.
„2015 m. tyrimo rezultatai parodė, kad Lietuvos mokinių rezultatai yra geresni negu vidutiniai tirtų šalių kontekste. Šalies ketvirtokai matematikoje yra 16-18 pozicijoje iš 49 šalių, gamtos mokslų srityje - 20-21 pozicijoje iš 47 šalių. Lietuvos aštuntokai, atlikę matematikos testus, buvo 15-16 pozicijoje iš 39 šalių, o atlikę gamtos mokslų testus - 15 pozicijoje iš 39 šalių. Tuo metu rezultatai parodė, kad Lietuvoje sėkmingiau užtikrinama, jog silpnesni mokiniai pasiektų bent minimalų lygmenį, tačiau per mažai dėmesio skiriama gabiems mokiniams“, - teigia švietimo, mokslo ir sporto viceministrė Monika Bilotienė.
Pasak jos, atsižvelgus į 2015 m. tyrimų rezultatus, per pastaruosius metus daug dėmesio buvo skiriama mokyklų aprūpinimui gamtos mokslų tyrimų priemonėmis. Taip pat įgyvendintas projektas, kurio tikslas buvo sukurti metodikas, padedančias atpažinti gabius vaikus, pateikti jų ugdymui skirtų užduočių pavyzdžių.
Šalis, iš kurios galėtume pasisemti įkvėpimo, pasak Nacionalinio egzaminų centro Mokinių pasiekimų tyrimų ir analizės skyriaus vedėjo Mindaugo Stundžos, yra Taivanas. Jis ne tik gali pasigirti puikiais šių tyrimų rezultatais, bet ir tuo, kaip rezultatai padeda toliau tobulėti.
„Kai tyrimas Taivane atskleidė, kad vos keli procentai mokinių nepasiekia nustatytų minimalių mokymosi rezultatų lygmens, šalies vyriausybė pasiūlė kiekvienam mokiniui nemokamas pamokas su atskiru mokytoju. Tai pavyzdys, rodantis, kad tyrimo rezultatai reikalingi ne vien tam, kad pasirodytum, jog esi pirmas“, - mintimis dalijosi skyriaus vedėjas.
Pasak jo, galima pasidžiaugti, kad 2015 m. tyrimai parodė, jog mūsų mokiniams geriau sekasi spręsti užduotis, reikalaujančias mąstymo ir žinių taikymo.
„Tyrimai atskleidė, kad nuo 2011 m. iki 2015 m. Lietuvos mokinių rezultatai reikšmingai pagerėjo mąstymo ir žinių taikymų srityse, o žinių srityje išliko stabilūs. Susitelkę ties žinių taikymu ir mąstymo gebėjimų ugdymu, šiek tiek „apleidome“ žinias. Svarbu, kad mokiniai gebėtų mąstyti, analizuoti ir galvoti kūrybiškai, tačiau ne mažiau svarbu ir žinios, todėl per pastaruosius ketverius metus į tai buvo atkreiptas dėmesys. Įdomu, ką parodys šiųmetiniai rezultatai. Ar patobulėjome?“, - svarsto M. Stundža.
Naujas tyrimas bus atliekamas 2019 m. kovo-balandžio mėnesiais. Jame dalyvaujanti mokykla galės pasirinkti dieną, kurią per pamokas vyks testavimas mokinių mokomąja kalba.
TIMSS tyrimuose Lietuvoje šiemet dalyvaus apie 6500 ketvirtokų iš 280 mokyklų ir 6600 aštuntokų iš 270 mokyklų.