A. Janušką ir Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) profesorių Raimundą Lopatą į savo knygos „Politinis idiotas. Apie neišvengiamą politikos kvailybę“ pristatymą pakvietė politologas, filosofas profesorius Alvydas Jokubaitis.
„Abu jie nemėgsta viešumos, bet, mano galva, jie yra vieni protingiausiai kalbančių Lietuvoje apie politiką žmonių. Kartais juos vadina valstybininkais, bet tai yra keista situacija, užimtų daug laiko aiškinti“, - apie savo pasirinkimą kalbėjo A. Jokubaitis.
Filosofas vertina A. Januškos rūpestį humanitariniais, socialiniais mokslais, kuris, pasak jo, yra toks, kokio nėra matęs iš kolegų – humanitarinių, socialinių mokslų atstovų. A. Januška pagal išsilavinimą yra biochemikas.
O R. Lopata, filosofo, vertinimu, yra vienas giliausiai politiką suprantančių žmonių.
Knygos autorius per diskusiją pripažino nustebęs, kad pernai, vos jam pradėjus rašyti knygą, pamatė, kad „Naujajame Židinyje“ A. Januška palietė tą pačią temą kaip ir jis savo rašomoje knygoje. Tas straipsnis vadinasi „Apie tiesą ir bullshit“.
„Šitame rimtame tekste jis sako labai svarbų dalyką (…): Lietuvoje šiuo metu mes politikoje nebesugebame skirti svarbių ir nesvarbių dalykų. Mano galva, Albinai, taip yra todėl, kad, jeigu nori skirti svarbius ir nesvarbius dalykus, negali būti viskas paguldyta vienoje plokštumoje, reikalingos hierarchijos, reikalingi vertinimai, viskas negali būti vienoda, reliatyvu, reikalingas kitoks mąstymas.
Mes nebežinome, kas yra svarbu, nebežinome, kur padėti savo gyvenimą – tuos 80-90 metų, apie kokius visuomeninius ir politinius dalykus kalbėti?“, - klausė A. Jokubaitis.
Januška nesutinka su teiginiais apie mokslą
Atsiliepdamas apie prof. A. Jokubaičio parašytą knygą, A. Januška pažymėjo, kad joje didelė dalis turinio skirta žmogaus prigimties analizei.
„Idiotas dažnai minimas kaip teigiamas dalykas. Sakykime Dostojevskio Myškinas (pagrindinis F. Dostojevskio romano „Idiotas“ herojus – DELFI) yra iš esmės teigiamas herojus. Idiotas gali būti genijus, kuris nepritampa prie visuomenės.
Šiaip jis turėtų būti teigiamas, bet mes vadiname jį idiotu. Tikintis žmogus gali būti kvailys palyginti su Dievu. Šita tema irgi yra šiek tiek analizuojama. Taip pat situacija, kada mes per daug prisitaikome, ir buvimas, prisitaikymas tampa kvailyste“, - kalbėjo A. Januška.
Jo supratimu, knygoje profesorius atskyrė vidinį nuo išorinio žmogaus.
„Kai jis kalba apie žmogaus prigimtį, be tradicinių dalykų – biologinio ir visuomeninio žmogaus matmenų, jis kalba apie trečiąjį - kuris yra iš Dievo. Pas jį yra du tipai žmonių, kurie dalyvauja politikoje – įdomiausi, turbūt, yra tie žmonės, kurie yra žmonės be Dievo. Man atrodo, kad čia turbūt jis turi mintyje daugiausiai šitų žmonių problemą ir jų pažinimą politikos ir savęs: kokia yra situacija žmogaus be Dievo? (…) Nes, turbūt, žmogus, kuris turi Dievą, jis turi galimybę nebūti kvailas, nes turi tam tikrą nišą, į kurią jis gali nueiti ir žinoti savo siekius“, - teigė A. Januška.
Jis teigė nelabai sutinkąs su tuo, ką profesorius kalbėjo apie mokslą. Jam neatrodo, kad mokslas labai lenda į tas sritis, kurios yra ne savo.
„Mokslas iš tikrųjų neprieštarauja išminčiai. Nes išmintis iš esmės neegzistuoja, yra tik išminties siekimas. Tas terminas bullshit (profesorius Landsbergis patikslino, kad geriau būtų kalbėti lietuviškai) - tai yra šūdo malimas arba šūdmala, irgi yra agresyvus, kaip ir idiotas, bet jis yra ne mano, yra net tam knyga skirta.
Tas terminas turi paaiškinamąją prasmę mūsų visuomenei. Mes žinome, kad mes siekiame tiesos , kuri yra siekiamybė. Bet mes žinome, kas yra melas. Yra daug melo rūšių, bet svarbiausias melas yra tas, kurį žmogus daro sąmoningai“, - kalbėjo A. Januška.
Išreiškė susirūpinimą demokratijos būkle
Pasak jo, dar egzistuoja tuštuma, kuri gali būti pavadinta plepėjimu arba šūdmala, kada žmonės net neieško tiesos.
„Jie tiesiog kalba, tai nėra melas blogąja prasme, bet ir nėra tiesos, nes jos neieškoma. Mūsų visuomenė yra tokioje situacijoje, kad tiesos ieškojimas yra didžiulė problema – reikia daug pastangų padaryti, kad ieškoti tiesos. Paprasčiausia būti toje neapibrėžtoje zonoje, kuri yra tas tuščias plepėjimas“, - kalbėjo A. Januška.
Jo vertinimu, politika dažniausiai yra šitoje arba net gi atviro melo zonoje.
„Jei mes norime pagalvoti apie mūsų demokratijos būklę, tai ji nėra visiškai gera, nes šiandien išrinkti Lietuvoje politiką, kuris nemeluoja neįmanoma“, - teigė A. Januška.
Tam iliustruoti jis pateikė pavyzdį iš dabartinės politikos.
„Kai rašiau straipsnelį turėjau pavyzdį, šūdmalos pagrindinį herojų, tai Kultūros komiteto pirmininką, kuris iš esmės formuluoja šiandien valstybės darbotvarkę . Valstybės darbotvarkės formulavimas ir yra mūsų svarbiausia realybė, su kuria susiduriame, ir kurioje mes gyvename.
Be daugelio dalykų, šiandien yra naujas primestas visiškai labiausiai bullshitinis klausimas, tai yra sumažinti Seimo narių skaičių iki 121. Lyg tai būtų svarbiausias Lietuvoje klausimas. Mes privalome apie tai diskutuoti, ir net mus privers balsuoti referendume. Taip yra sukuriami oriniai klausimai, ir mes gyvename šitoje darbotvarkėje“, - piktinosi A. Januška.
Akcentavo mokslo svarbą
Buvusio diplomato vertinimu, pas yra per mažai mokslo.
„Kai mokslas yra ne visai gerbiamas, tai tada atsiranda dar kita idiotizmo forma, pavyzdžiui, kada astrologijos arba plokščios žemės, arba Sirijaus, arba skiepų neigimo, arba vėžio gydymo homeopatija šalininkai tampa įtakingi socialiniuose tinkluose“, - kalbėjo A. Januška.
Jis savo pasisakyme paminėjo žymų istoriką Nialą Fergusoną, kuris irgi nagrinėjo socialinių tinklų klausimą vienoje savo knygų.
„Socialiniai tinklai turėjo liberalizuoti, įtraukti visus žmones, leisti demokratizuoti minčių buvimą, iš tikrųjų pasimato, kad tos struktūros irgi tampa hierarchinėmis. Atsiranda influenceriai (nuomonės formuotojai - DELFI), kurie tampa tų sukurtų burbulų savininkai. Tie burbulai gali būti ir plokščios žemės, ir homeopatijos, ir skiepų neigimo, jie tampa įtakingi ir praktiškai nebendraujantys. Socialiniai tinklai kuria karus, kuriuose žmonės nebendrauja vienas su kitu. Tai yra atsiranda alternatyvios tiesos“, - kalbėjo A. Januška.
Jo vertinimu, žmonių, esančių tuose burbuluose mastymas, kad jie geba įsivaizduoti, kas yra mokslinė tiesa, yra pabėgimas nuo sveiko proto ir nuo išminties.
Kalbėtojas tvirtino, kad Lietuvoje svarbiausia investuoti į protą, nes mūsų valstybė yra maža ir jai reikia kritinės masės žmonių, kurie gebėtų diskutuoti.
Dabar, A. Januškos vertinimu, diskusijos nėra, rinkimų kontekste dažniausiai kalbama lozungais.
„Rimtų debatų nėra, ir turbūt nebus, nes ir žmonių nėra, ir poreikio, ir laiko. Sukurta tokia situacija, yra primestos visiškai nerealios darbotvarkės, sakykime - spręsti dėl Seimo narių skaičiaus sumažinimo, tačiau kokia nors Astravo problema šiandien darbotvarkėje neegzistuoja. Nors tai yra vienas esmingiausių mūsų savasties šiandieną valstybės buvimo klausimų, bet niekas rimtai nekalba, nes mano, kad viskas yra tiek bejėgiška, kad nieko mes nebegalime padaryti. Nors aš manau, kad taip nėra“, - sakė A. Januška.
Jo vertinimu, reikia investuoti į humanitarinius mokslus – filosofiją, literatūrą, kad būtų rengiami žmonės, kurie galėtų formuluoti diskusijas.
„Jeigu taip įvyktų, galėtume tikėtis, kad po kažkiek laiko galėtume išbristi iš tam tikro demokratinio trūkumo pas mus. Aš niekaip neįsivaizduoju, kaip kokiais nors konstituciniais arba teisiniais mechanizmais galėtume sutvarkyti savo partinę sistemą taip, kad ji mus galėtų tenkinti, išskyrus jeigu mes galėtume sukurti rimtą alternatyvą žmonių, kurie (...) galėtų formuluoti valstybės viziją“, - sakė A. Januška.