aA
Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka mano, kad jo šaliai drauge su Rusija būtina galvoti apie atsakomąsias priemones, jeigu JAV, pasitraukusi iš Vidutinio nuotolio branduolinių pajėgų (INF) sutarties, dislokuos savo raketų Europoje.
Aleksandras Lukašenka, Vladimiras Putinas
© AP/Scanpix

„Bijau, kad amerikiečiai pasinaudos proga... ir dislokuos raketų Europoje. Štai čia maža nepasirodys ir mums. Todėl mums reikės drauge su Rusija galvoti apie atsakomąsias priemones... O dar blogiau bus, jeigu šios raketos bus dislokuotos... Ukrainos teritorijoje“, – penktadienį lankydamasis Karo akademijoje sakė A. Lukašenka, kurį citavo valstybinė naujienų agentūra „BelTa“.

Prezidentas taip pat pareiškė, kad šis klausimas buvo aptarinėjamas ir per jo susitikimą su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu.

Tuo pačiu A. Lukašenka pabrėžė tikintis Rusijos pareiškimais, kad ji nepažeidė INF sutarties.

Kalbėdamas apie potencialią grėsmę Baltarusijos saugumui A. Lukašenka pažymėjo: „Tai katastrofa, ypač mums“.

Jis pakomentavo nuomonę, kad JAV iš INF sutarties pasitraukė taip pat ir dėl Kinijos, kuri turi tokių ginklų, bet nebuvo šios sutarties dalyvė.

„Žinoma, šiomis raketomis per Ramųjį vandenyną... Amerikai nesmogsi. Amerikiečiai išgyvena pirmiausia dėl savo sąjungininkių Ramiojo vandenyno regione: (Pietų) Korėjos, Japonijos, ten įkurtų savo bazių“, – sakė jis.

„Mano atsakymas vienareikšmiškas: kategoriškai nepritariu (INF nutraukimui). Mums nereikia šito didelių valstybių aiškinimosi, nuo kurio, kaip rodo istorija, mes visuomet kentėdavome“, – pažymėjo A. Lukašenka.

Baltarusijos lyderis taip pat sakė, kad NATO vis dėlto galėtų dislokuoti tokių raketų Europoje, nors pats Aljansas sakė neketinantis to daryti. „Man atrodo, kad... tai paprasčiausiai blefas. Priešingu atveju kodėl trauktis (iš sutarties)? Reikėjo tartis su Kinija ir įtraukti ją (į sutartį), jeigu kalbama apie Kiniją“, – pažymėjo jis.

DELFI primena, kiad praėjusią savaitę lankydamasis Sočyje A. Lukašenka pareiškė, kad Baltarusija ir Rusija yra pasiruošusios suartėjimui, jei tai atitinka abiejų tautų norus.

„Išsakysiu savo nuomonę, manau, mano kolega ir draugas (V. Putinas) sutiks su tuo: esame pasiruošę judėti mūsų valstybių ir tautų susijungimo link tiek, kiek tam esate pasiruošę jūs (Baltarusijos ir Rusijos piliečiai)“, – sakė A. Lukašenka.

„Klausykite, mes dviese (A. Lukašenka ir V. Putinas) galime kad ir rytoj susijungti, bet ar tam pasiruošę esate jūs, rusai ir baltarusiai? Tiek, kiek tam esate pasiruošę jūs, tiek mes pildysime jūsų valią“, – tęsė paskutiniuoju Europos diktatoriumi pramintas A. Lukašenka.

Baltarusijos lyderis pabrėžė, kad, jei šalių piliečiai nėra pasiruošę susijungimui, „nepaisant visos Rusijos galios, ji nėra pasiruošusi primesti savo valią kam nors kitam“. A. Lukašenka paragino šalių piliečius ruoštis: „Ruoškitės jūs, turiu omenyje Rusijos ir Baltarusijos piliečiai: savo sąmonėje, savo elgesyje, kelkite sau tikslus, o mes, prezidentai, juos realizuosime, esame jūsų tarnai“.

Pasak A. Lukašenkos, suvereniteto klausimas dvišaliame susitikime net nebuvo aptariamas. „Kam mums kelti Rusijos ir Baltarusijos suvereniteto klausimą? Tai yra ikona, tai – šventa“, – sakė Baltarusijos prezidentas.

„Pas mus problemų su suverenitetu nėra, mes net šiame kontekste neaptariame šių problemų. Atsižvelgiame į tai, kad dabar yra dvi valstybės ir jūs žinote, kaip jos atsirado. Ne mes (su V. Putinu) inicijavome tos valstybės (SSRS) griūtį, mūsų pozicija šiuo klausimu vienoda“, – kalbėjo A. Lukašenka.

Baltarusijos lyderis taip pat pažymėjo, kad Maskvos ir Minsko, kitaip nei Kijevo, pozicijos visai neišsiskyrė. „Pasižiūrėkime į Ukrainą, taip pat slavišką valstybę, kokia didžiulė praraja atsirado. O mes kalbame viena kalba ir problemas suprantame vienodai. Todėl reikalas čia visai ne suverenitete“, – užbaigė A. Lukašenka. Tuo tarpu V. Putinas patvirtino teigiamai vertinantis dvišales diskusijas su A. Lukašenka. „Man rodos, darbas mums pavyko“, – žurnalistams sakė Rusijos prezidentas.

Baltarusijos gynybos ministerija ketvirtadienį tikino, kad šalis išliks strateginė Rusijos partnerė, bet norėtų palaipsniui gerinti santykius su NATO valstybėmis.

Ketvirtadienį šiais klausimais ministerijoje buvo informuoti užsienio šalių karo atašė, nurodė institucijos spaudos tarnyba. „Dalyviai buvo supažindinti su patikslinta 2019–2023 metų Tarptautinio karinio bendradarbiavimo koncepcija, kuria patvirtintas strateginis prioritetas palaikyti partnerystę su Rusija“, – paskelbė ministerija.

Taip pat buvo pranešta, kad Minskas pasiruošęs „palaipsniui gerinti santykius su NATO ir Europos Sąjungos valstybėmis narėmis bei kitomis šalimis, gerbiančiomis Baltarusijos suverenitetą bei teritorinį vientisumą ir vystančiomis pasitikėjimą keliantį ir lygiateisį dialogą“.

„Perspektyviąja kryptimi laikoma sąveika su Šanchajaus bendradarbiavimo organizacijos valstybėmis, o itin didelis dėmesys skirtas santykiams su Serbija“, – nurodė ministerija. Be to, buvo atskirai buvo aptartas Minsko siekis formuoti „geros kaimynystės juostą“.

BNS
Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo neleidžiama.