Į „Swedbank“ skandalą sureagavo Estija: neatmeta galimybės atsisakyti tam tikrų klientų

Banko klientas nerezidentas savaime nereiškia, kad jis blogas, o jo pinigai savaime nereiškia, kad jie priklauso nusikaltėliams, pareiškė „Swedbank“ banko Estijoje vadovas. Pasak Roberto Kitto, žiniasklaida iš tiesų paskelbė skaičių, susijusių su įtartinomis operacijomis.

„Visų pirma norėčiau pasakyti, kad šie skaičiai mums nėra žinomi. Mes juos sužinojome iš spaudos. Todėl sunku ką nors pakomentuoti“, – Estijos televizijai ERR pareiškė jis.

Pasak „Swedbank“ Estijoje vadovo, kaskart gaudamas ženklą apie įtartiną operaciją, bankas visada nedelsdamas imasi atitinkamų veiksmų, ir tai darys ateityje.

„Mes reagavome ir pranešėme institucijoms. Taip pat neatmetame galimybės atsisakyti tam tikrų klientų“, – pareiškė jis.

„Swedbank“ yra mažmeninis bankas, aptarnaujantis labai daug įvairių mažmeninių klientų. Visose savo namų rinkose daugiausia aptarnaujame [vietos] privačius ir verslo klientus ir mūsų verslo modelis niekada nebuvo pagrįstas klientų ne rezidentų aptarnavimu. Tačiau, be jokios abejonės, turime ir kažkiek klientų ne rezidentų“, – pareiškė R. Kittas.

Anot jo, bet kokio pobūdžio įtartiną ženklą būtina tikrinti.

„Swedbank“ akcijų kursas toliau ritasi žemyn

Žiniasklaidai pranešus, kad trijose Baltijos šalyse veikiantis „Swedbank“ gali būti susijęs su pinigų plovimu per „Danske Bank“, Švedijos banko akcijų kursas Stokholmo biržoje ketvirtadienį toliau ritasi žemyn.

Per pirmąjį prekybos sesijos pusvalandį banko akcijos atpigo dar 8 procentais. Tuo tarpu trečiadienį banko akcijų kursas krito 13,6 procento.

Nuo antradienio prekybos sesijos pabaigos „Swedbank“ akcijos atpigo maždaug penktadaliu, o banko rinkos kapitalizacija sumažėjo maždaug 4,55 mlrd. eurų.

Kaip pranešė Švedijos televizija SVT, įtariama, kad per „Swedbank“ buvo beveik dešimtmetį sistemingai plaunamos didelės pinigų sumos – tarp „Swedbank“ ir „Danske Bank“ padalinių Baltijos šalyse buvo pervesta mažiausiai 40 mlrd. Švedijos kronų (apie 3,8 mlrd. eurų).

Pasak SVT, pervedimai, kurie, kaip įtariama, buvo vykdomi plaunant pinigus, buvo atlikti 2007–2015 metais tarp maždaug 50 klientų, kurie, kaip paaiškėjo, buvo priedangos bendrovės arba įmonės, kurios nevykdė jokios veiklos.

„Swedbank“ grupės vykdomoji direktorė Birgitte Bonnesen (Brigita Bonesen) trečiadienį pareiškė, kad bankas nedisponuoja tokia informacija, todėl jos komentuoti negali.

„Mes nežinome nieko apie tuos 50 klientų ir apie įvardytą 40 mlrd. kronų sumą“, – švedų žiniasklaidai sakė ji.