Vakarų Europos miestuose Georginos, Ginos Hillberg ir kitais sceniniais vardais garsėjusi Inga grįžo jau kaip japonų šokio buto propaguotoja. Ir prisidengusi nauju slapyvardžiu Sakurako – „žydinčių vyšnių mergaitė“. Praėjusią savaitę, Šv. Valentino dieną, pora sumainė žiedus. Nors Ingai nepavyko pasipuošti balta suknele, ją baltai aprengė lietuviška žiema.
Sakurako su Ph. Vonu sostinėje įkūrė buto šokio teatrą „Okarukas“. Kompozitorius jam rašo muziką. Sakurako jau ne kartą prisistatė lietuvių publikai, dabar atėjo eilė tai padaryti jos ištikimam palydovui.
Barbė devyndarbė
58-erių metų Philas kuria elektroninę muziką, groja įvairiais instrumentais, rašo poeziją. Net keliomis kalbomis. Scenoje – vaidina, šoka, atlieka akrobatinius triukus. Teatre jis – ir kostiumų dizaineris, ir butaforas, ir scenografas.
Lietuviškai tariant, Barbė devyndarbė, o tarptautiniu mastu – žmogus orkestras. Vis tik yra mažytis niuansas... Philas niekada nesiekė pats vienas uzurpuoti scenos. Jam labiau patiko „griežti“ su orkestru, orkestre. „Esu komandos žaidėjas“, – MO muziejaus bistro „bistriai“ išmaukęs nebalintą kavą, prisipažino menininkas.
Lietuvoje bus kiek kitaip: pirmą kartą Ph. Vonas surengs vieno žmogaus šou – parodys monospektaklį „Prarastas ir atrastas žmogus“. Vasario 28-ąją jis vyks Kauno galerijoje „Post“, kovo 3 dieną – MO muziejuje. O Vilniaus knygų mugėje Philas pristatys savo naujausią dvigubą albumą „Made Underclouds“. Elektroninę Ph. Vono muziką dažnai pasitelkia įvairios šokio ir teatro trupės ir filmų kūrėjai visame pasaulyje.
Per 30 veiklos metų kompozitorius, šokėjas ir aktorius savo darbus yra pristatęs įvairiausiuose teatruose, koncertų salėse ir gerokai neįprastose erdvėse. Europoje ir už jos ribų. Devintojo dešimtmečio viduryje Londone su vokaliste Flore Magnet (Florence Quetier) įkūrė teatro muzikos grupę „Von Magnet“. Dueto pastangomis buvo išpuoselėta savita electroflamenco technika. Philas rašė muziką, o Flore Magnet režisavo sceninį vyksmą.
Vis dėlto „Von Magnet“ niekada nekoncertavo duetu – scenoje šėlo su daugybe įvairaus žanro menininkų. „Per 30 metų grupės veikloje dalyvavo apie 100 atlikėjų“, – stulbinamą statistiką pateikė pašnekovas. „Von Magnet“ lyg magnetas traukė ne tik muzikantus, bet ir muzikos, performanso ir teatro žinovus. Pelnė jų pripažinimą.
Į Londoną su hipišku VW
Pirmiausia Ph. Vono vardas iškilo apie 1985 metus pogrindinėje Londono elektroninės muzikos scenoje. Philippe‘as Pascalis Fontezas gimė Perpinjane, pietvakarių Prancūzijoje, netoli Ispanijos. Katalonija, su Salvadoru Dali susijusios vietos buvo ranka pasiekiamos, ne kartą lankytos. Philui ši ekscentriška asmenybė – iki šiol nepralenkta ikona. Dievas!
Paauglys anksti pradėjo maištauti, dar nepilnametis nutraukė saitus su tėvais. Metęs mokslus, prasimanęs šiek tiek pinigų, įsigijo hipiškąjį „Volkswagen“ autobusiuką ir 1981 metais juo pasiekė Londoną.
Kaip ir kiti menininkai, atvykėliai iš viso pasaulio, Philas dirbo baruose padavėju, virėju. O nakvoti grįždavo į savo autobusiuką. Persekiojamas konsteblių dažnai keitė „gyvenamąją vietą“. Paskui įsikūrė skvote. „Pašėlęs buvo laikas ir labai žavus“, – susimąstęs, metęs žvilgsnį į tolį tarė Ph. Vonas.
„Bitlai“ atvėrė akis
Philas bendravo su andergraundo muzikantais, lankė muzikos klubus, naktinius barus. Tokioje terpėje įvairios pažintys mezgėsi žaibo greitumu. Nuo mažumės svajojo turėti savo muzikos grupę. Kai susipažino su performanso menininkais, pogrindžio teatro atstovais, suprato, ko visada troškęs – galimybės kurti tarpdisciplininius vaidinimus, sieti muziką, šokį ir teatrą.
Didžiausią muzikinę įtaką Philui padarė „The Beatles“, nuolat ieškoję, eksperimentavę, sieję skirtingus stilius. „Po jų buvau pasirengęs klausytis bet ko. „Bitlams“ turiu būti dėkingas už begalinį muzikos alkį“, – prisipažino Ph. Vonas.
Jo jaunystės laikais iškilo „post-punk“ ir „new wave“ grupės „Devo“, „B52‘s“, „The Cramps“, „Bauhaus“, „Joy Division“, „The Cure“. Unikalaus skambesio kolektyvai ir „bitlų“ pavyzdys skatino kompozitorių kurti tik savitą, į nieką nepanašią muziką.
Londone tada jis pamatė radikaliais eksperimentais dėmesį kaustančias „post-industrial“ grupes, tokias kaip „Throbbing Gristle“, „Test Dept.“, „Cabaret Voltaire“. Ši muzikos srovė Philą ir jo partnerę Flore Magnet nusinešė su savimi.
Electroflamenco
Lemiamą įtaką Ph. Vono kūrybiniam mąstymui paliko susitikimas su flamenko mokytoja Nuria Garcia iš Pietų Afrikos Respublikos. Neveikiančioje bažnyčioje pietiniame Londone ši vedė šokio užsiėmimus vaikams iš Jamaikos. „Aplinka atrodė siurrealistinė, labiau priminė kiną“, – sakė pašnekovas.
Iš pradžių nenoromis, paskui jau nepagydomai užsikrėtė flamenko bacila. „Radau būdą, kaip šokiu išvaduoti savo energiją“, – teigė menininkas. Galiausia net pasidirbdino kojomis valdomą perkusijos instrumentą, kurį netrukus pademonstruos ir lietuvių publikai.
Per pirmuosius pasirodymus „Von Magnet“ susiejo elektroninę muziką su ispaniškos gitaros skambesiu ir flamenko šokiu. Tai buvo naujo stiliaus – electroflamenco – pradžia. Pasirodymas sudomino britų teatro kompanijas ir „Von Magnet“ išriedėjo į festivalius...
Siekis – supurtyti žiūrovo pasaulėlį
Philo teigimu, grupei buvo artima prancūzų teatro novatoriaus Antonino Artaud nuostata scenos veiksmą paversti magišku ritualu. Žodžiais, judesiais, dekoracijomis ir muzika sukrėsti žiūrovo egzistenciją.
„Von Magnet“ muzika keitėsi, įgijo naujų spalvų. Menininkai gyveno ir kūrė Barselonoje, Bretanėje, Paryžiuje, Amsterdame, Berlyne, Izmite (Turkija), šou vieta pasirinkdami koridos areną, neveikiančią skerdyklą, bažnyčią, automobilių gamyklą. Arba gatves, galerijas, teatrus.
Viską – nuo sceninės aprangos aksesuarų iki scenografijos detalių – gaminosi patys. „Mūsų niekas nerėmė, tačiau tokių žodžių kaip „nėra pinigų“ savo žodyne neturėjome. Išleisdavome paskutinius grašius, bet nė karto neteko atidėti suplanuoto renginio. DIY – pasidaryk pats – štai iš kokios kultūros esu atėjęs“, – pasakojo Philas.
Galiausia po trisdešimt nepamirštamos patirties metų dueto nariai pasuko skirtingais kelias. Nauji renginių saugumo reikalavimai neleido pasiekti to sceninio efekto, kokiu žavėjosi grupės gerbėjai.
Pati geriausia priežastis
Prieš penkerius metus Amsterdame Philas sutiko Sakurako, menininkę iš Lietuvos. Netrukus abu persikėlė gyventi į Prancūziją, ten subūrė buto šokio teatrą „Re-United Now-Here“. Prieš porą metų su mylimąja pasiryžo įsitvirtinti Lietuvos meno scenoje.
„Prasidėjo naujas mano klajokliško gyvenimo skyrius“, – sakė Philas. Jis pamažu mėgina perprasti lietuvių kultūrą, būdą. Visada norėjęs gyventi miestuose, kurie turi sielą, dabar tikisi ją atrasti Vilniuje. Jo „gidais“ ir artimiausiais bičiuliais tapo videomenininkas Andrius Seliuta, muzikos renginių organizatorius, radijo laidų vedėjas Dovydas Bluvšteinas ir pianistas Rokas Zubovas.
Pirmasis susitikimas su Dovydu galėjęs įvykti dar dešimtajame dešimtmetyje. Koncertų rengėjas buvo pasišovęs atvežti „Von Magnet“ į Lietuvą. Deja, nepavyko. „Ar ne stebuklas, kad po šitiek metų sutikau žmogų, kuris anais laikais dėjo visas pastangas, kad pasirodytume Lietuvoje?“ – retoriškai klausė Philas. D. Bluvšteino įkurta legendinė garso įrašų studija „Zona Records“ šiemet išleido Ph. Vono dvigubą diską „Made Underclouds“.
2018-aisiais Knygų mugėje Philas susipažino su R. Zubovu. Netrukus jau abu interpretavo Mikalojų Konstantiną Čiurlionį. Abu, bet kiekvienas savaip. Naujas „trijulės“ susitikimas numatytas kovo 16 dieną Vilniaus rotušėje. „Pažintis su Dovydu, Roku, „Okaruko“ šokėjais – pati geriausia priežastis, kodėl esu čia, Lietuvoje“, – buvo įsitikinęs Ph. Vonas.
Pusamžio vyriškio nerimai
Pirmai pažinčiai su lietuvių publika Philas sukūrė monospektaklį, lyg muzikinį dramaturginį autoportretą. „Noriu žiūrovams atverti savo pasaulį, biografiją“, – teigė „Prarasto ir atrasto žmogaus“ sumanytojas ir atlikėjas.
Ketina papasakoti apie gyvenimo pusiaukelę pasiekusį vyrą, kuris sėdi stotyje, stebi pirmyn atgal judančius keleivius ir ramiai apmąsto jį kamuojančius klausimus. Kur esu? Kokia mano svajonė? Įgyvendinau ją ar dar ko nors tikiuosi? Šie klausimai, suprantama, neramina ir patį Philą.
„Viena gyvenimo taisyklių yra prisitaikyti prie naujų aplinkybių. Galbūt kurią nors dieną pasakysiu, kad ir aš esu iš čia, iš Vilniaus. Nežinau, kur kelias nuves. Nostalgijos praeičiai nejaučiu. Jei nereikėtų dėl darbų nuolat leistis į kitas šalis ir galėčiau kurti tik čia – būčiau laimingas“, – teigė menininkas.
Grįžti pas saviškius į Perpinjaną Philas neketina. Jo tėvas, dabar jau miręs, buvo ultradešiniųjų sparno politikas. Radikaliomis pažiūromis, neapykanta emigrantams iš Afrikos ir musulmonų šalių garsus visoje Prancūzijoje.
„Jaunystėje aš priešinausi visoms vertybėms, kurias išpažino mano tėvas. Turėjau susikurti naują tapatybę“, – aiškindamas dabartinės savo pavardės kilmę, galiausia atsivėrė Philas.
Jo namai keliauja kartu su juo. „Ėjau ten, kur mane viliojo gyvenimas ir meilė. Graži tai buvo istorija – skirtingos šalys, miestai, žmonės. Dabar esu su Sakurako ir jokių ateities planų man nereikia“, – užbaigė Philippe‘as Pascalis Fontezas-Philas Vonas.
