Nors teisėjai, įtariama, gavo šimtus tūkstančių eurų kyšių, tačiau viešos jų deklaracijos yra kuklios – daugelis jų Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI) nurodė, jog valdo vos šimto tūkstančių ar dar mažesnės vertės nekilnojamąjį turtą, tačiau tuo pačiu turi skolų bankams ar kitiems juridiniams ir fiziniams asmenims.

Ilgametę – nuo 24 iki 37 metų – darbo patirtį turintys teisėjai bei korupcija įtariami advokatai buvo tarpusavyje pažįstami, neoficialiai užsimenama, kad juos siejo ne tik darbinė veikla, nes kai kurie net neslėpdavo, jog kartu leidžia laisvalaikį. Pareigūnai užsimena, kad advokatai būdavo tarpininkai tarp savo kliento ir teisėjų, galinčių parduoti reikalingą sprendimą Lietuvos Respublikos vardu.

Korupcinį tinklą teismų ir advokatų sistemoje užčiuopę pareigūnai sako, kad teisėjai į savo ratą neįsileisdavo naujų teisėjų, o savo reikalus tvarkė itin slaptai. DELFI žiniomis, tiek teisėjai, tiek advokatai dar prieš sulaikymą buvo slapta stebimi – sankcijas atlikti operatyvinius veiksmus prokurorams buvo išdavę ikiteisminio tyrimo teisėjai. Tiesa, šie teisėjai – naujosios kartos, todėl informacija apie itin slaptą tyrimą nenutekėjo.

Tiesa, tai, kad sulaikyti teisėjai gali nusižengti įstatymams, bent teisininkų bendruomenei nebuvo jokia staigmena.

Aukščiausią statusą tarp sulaikytų teisėjų užima Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjas Egidijus Laužikas – jis savo karjerą teismų sistemoje pradėjo dar 1988 m., kai tapo Vilniaus rajono teismo teisėju, vėliau jis buvo paskirtas šio teismo pirmininko pavaduoju, o nuo 1995 m. dirbo Vilniaus apygardos teisme, kuriame nagrinėjo įvairias baudžiamąsias bylas. Teisėjas greitai kilo karjeros laiptais – 1997 m. buvo paskirtas į Apeliacinį teismą, o nuo 1999 m. dirba Aukščiausiajame Teisme ir nagrinėja civilines bylas.

E. Laužikas nuo 2008 m. yra Teisėjų tarybos narys, yra net buvęs jos pirmininku bei pavaduotoju. Be to, teisėjas buvo naujojo Civilinio proceso kodekso (CPK) projekto, kitų įstatymų projektų rengimo darbo grupių narys, CPK priežiūros komiteto narys, CPK komentaro bendraautorius, o civilinėse bylose jo priimti sprendimai buvo galutiniai ir neskundžiami.

Egidijus Laužikas
Lietuvos apeliacinio teismo teisėjas Konstantinas Gurinas taip pat nagrinėjo civilines bylas, teismų sistemoje jis dirba nuo 1982 m., Nepriklausomybės atkūrimo metais dirbo Aukščiausiajame Teisme, o nuo 1995 m. dirba Apeliaciniame teisme.

Civilinės bylos buvo ir Vilniaus apygardos teismo teisėjo Henricho Jaglinskio akiratyje – nuo 1987 m. dirbančiam teisėjui ne kartą teko aiškintis ne tik statybų, bet ir bankrotų klausimus.

Teisinininkai sako, kad būtent civilinėse bylose teisėjams yra siūlomi didžiausi kyšiai ir tuo labiausiai suinteresuoti į ginčus su partneriais įsivėlę verslininkai. Iš viešai paskelbtos informacijos aiškėja, kad buvo bandoma paveikti sprendimus garsiojoje „Vijūnėlės dvaro“ byloje, tačiau bent E. Laužikas šios bylos nenagrinėjo.

Tuo metu Apeliacinio teismo teisėjai Viktoras Kažys ir Valdimaras Bavėjanas dėl savo darbo specifikacijos turėjo dominti nusikaltėlius – šie teisėjai nagrinėjo baudžiamąsias bylas. Nuo 1992 m. teisėju dirbantis V. Kažys, kuris net 9 metus buvo Teisėjų Garbės teismo nariu ir kurio pavardė buvo minima tarp turtingiausių šalies teisėjų, yra nagrinėjęs daugybę rezonansinių bylų, kuriose paskelbdavo ne ką mažiau skambius nuosprendžius – neskundžiamomis nutartimis teisėjas ne kartą yra į laisvę paleidęs įvairių nusikalstamų grupuočių narius.

Teisėjas į laisvę yra atvėręs Lukiškių kalėjimo vartus čia įkalintiems garsiosios sostinėje veikusios „Lapinų“ grupuotės nariams – jie buvo įtariami prekyba itin dideliais kiekiais narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis. Į laisvę paleisti nusikaltėliai vėliau vėl imdavosi tos pačios veiklos. Beje, viena „lapinų“ byla jau anksčiau domino pareigūnus – V. Kažys vieną įtariamųjų paleido į laisvę, kai jo kolega analogiškomis veikomis įtariamo tos pačios grupuotės nario ne tik kad neišleido į laisvę, bet dar ir nurodė, jog jo paleidimas keltų grėsmę visuomenės saugumui.

Teisėjas iš suėmimo yra paleidęs ir daugiau narkotikų platinimu įtariamų nusikalstamų grupuočių narių, taip pat ir nužudymais įtariamų asmenų.

Bet teisėjas buvo gailestingas ne tik nusikaltėliams – dar 2011 m. visuomenę pribloškė V. Kažio priimtas nuosprendis, kuriuo jis kyšio reikalavusį, o paskui 30 tūkst. litų (7,5 tūkst. eurų) paėmusį dabar jau buvusį Generalinės prokuratūros prokurorą Eriką Vaitekūną nutarė neįkalinti, nors prieš tai Kauno apygardos teismas jam skyrė realią laisvės atėmimo bausmę. Tada teisėjas aiškino, kad žemesnės instancijos teismas esą pernelyg sureikšmino buvusio prokuroro pareigas, o įstatymai jam nedraudžia bausmės vykdymą atidėti.

Nagrinėdamas baudžiamąsias bylas V. Kažys yra išteisinęs ne tik dėl sunkių nusikaltimų nuteistus nusikaltėlius, bet ir sukčiavusius ar turtą pasisavinusius verslininkus. Tačiau ne visada – kai kuriose bylose jis yra priėmęs net griežtesnius nuosprendžius nei žemesnių instancijų teismai.

Teisėjo V. Kažio pavardė buvo minima ir prieš dvejus metus DELFI skandalingoje publikacijoje apie mažametį berniuką, kurio tėvas buvo kaltinamas jo seksualiniu prievartavimu. Šioje byloje teisėjas be psichologų nutarė dar kartą apklausti berniuką – jo apklausa pribloškė visko mačiusius vaikų gynėjus, dėl to teisme net buvo pradėtas tyrimas, o vėliau pakeista tvarka dėl mažamečių apklausų, taip pat priimtos pataisos dėl vaiko psichologų etatų padidinimo teismuose.

V. Kažio kolega V. Bavėjanas, kuriam teko dalyvauti ne vienoje kolegijoje nagrinėjant įvairias baudžiamąsias bylas, yra nagrinėjęs Kauno „Daktarų“ nusikalstamo pasaulio šulų bylą, kurioje paliktas galioti apkaltinamasis nuosprendis grupuotės lyderiui Henrikui Daktarui. Šioje byloje V. Bavėjano vadovaujama kolegija nutarė H. Daktarą išteisinti dėl Kauno verslininko Sigito Čiapo nužudymo, vėliau šį nuosprendį patvirtino kasacinis teismas.

Be to, šis teisėjas nagrinėjo ir kitas su organizuotais nusikaltėliais susijusias bylas, taip pat ir savo kolegų – teisėjų. Savo plėšikavusį sūnų nuo baudžiamosios atsakomybės bandžiusi gelbėti Šiaulių teismo teisėja Virginija Kazlauskienė buvo išteisinta, nes teisėjai nutarė, kad STT agentų tuometės teisėjos darbo kabinete įmontuota pasiklausymo įranga išgirsti pokalbiai negali būti laikomi įrodymais.

Teisėjo V. Bavėjano nuosprendžiu buvo išteisintas ir buvęs bendrovės „Vilniaus vandenys“ vadovas Darius Norkus – teismas nutarė, kad operatyviniu būdu gauti duomenys negali būti laikomi teisėtais.

Robertas Rainys
Tuo metu Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Robertas Rainys nagrinėjo ne tik baudžiamąsias, bet ir administracinių nusižengimų bylas. Šis teisėjas sudarė trijų teisėjų kolegiją, kuri prieš keletą metų nagrinėjo prezidentės patarėjos Daivos Ulbinaitės bylą – ji buvo išteisinta, vėliau nuosprenį paliko galioti ir aukštesniųjų instancijų teismai.

R. Rainys yra nagrinėjęs ir gimdymus namuose priėmusių medikių bylą – viena jų buvo nuteista, kita – išteisinta. Vėliau nuosprendis kasaciniame teisme buvo panaikintas.

Kai prokurorai sako, kad mažiausia kyšio suma – tūkstantis eurų – buvo duota teisėjui už administracinio nusižengumo bylą, greičiausiai turima omeny būtent teisėją R. Rainį. Prieš keletą metų jis lygtinai į laisvę paleido mažus vaikus Skuodo rajone mirtinai sutraiškiusį policininką Saulių Pauliką. Kilus skandalui paaiškėjo, kad prokurorai apie tokį sprendimą net nežinojo, o esą per klaidą jiems buvo pamiršta išsiųsti svarbius dokumentus.

Tarp sulaikytų teisėjų – garsios advokatų pavardės. Sostinėje įkurtai kontorai vadovaujantis Romualdas Mikliušas yra gynęs koncerno „MG Baltic“ viceprezidentą Raimondą Kurlianskį, tačiau prokurorams dar prieš bylą perduodant teismui jų keliai išsiskyrė. R. Mikliušas teismuose gynė kyšininkavimu kaltintą buvusį Vilniaus vicemerą Romą Adomavičių, daugiabučio sostinės Žirmūnuose padegėją Artūrą Dailidę, dėl kompozitoriaus Tomo Dobrovolskio nužudymo nuteistą Karolį Pociūną ir kt.

Romualdas Mikliušas
Tuo metu jo kolega Drąsutis Zagreckas, galima sakyti, buvo „pilkasis kardinolas“ – advokatas dalyvaudavo tik kai kuriose nereikšmingose bylose, todėl manoma, kad jis reikalus su teisėjais galėjo tvarkyti kaip tarpininkas. Tiesa, šį advokatą buvo galima matyti įvairiose organizuotų nusikalstamų grupuočių bylose.

Didžiojoje korupcijos byloje sulaikyta advokatė Giedrė Cimbolienė pastaruoju metu taip pat atstovaudavo sostinės nusikalstamų grupuočių, užsiėmusių prekyba narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis, lyderius. Ji taip pat gynė garsiosios Vilniaus grupuotės lyderį Marijaną Taraškevičių – tiriant jo bylą šalyje taip pat buvo kilęs korupcijos skandalas, nes būtent jo namuose kitas advokatas susitarė dėl kyšio davimo kitam teisėjui – Vilniaus apygardos teismo teisėjui Ryšardui Skirtunui. Vėliau jis taip pat buvo sulaikytas.

Teisėsauga trečiadienį pranešė, kad sulaikė 26 asmenis, tačiau šis skaičius nėra galutinis, įtariamųjų korupcijos byloje gali būti ir daugiau. Įtariama, kad sutartų kyšių suma galėjo siekti 400 tūkst. eurų, o konkrečiose bylose jų sumos svyravo nuo tūkstančio iki 100 tūkst. eurų.