Tiesa, šiuo atveju patikimumo kriterijus analizuojamas ne tuo aspektu, kuriuo partnerius įprastai vertina įmonės, pradėdamos verslo santykius su kitais ūkio subjektais. Suprantama, Valstybinė mokesčių inspekcija, vykdydama jai pavestas mokesčių administratoriaus funkcijas, įmones vertina jai pačiai svarbiu požiūriu – ar įmonė yra patikimas mokesčių mokėtojas, ar ne. Kitaip tariant, vertinama, ar egzistuoja didelė tikimybė, kad įmonė netinkamai laikysis savo mokestinių prievolių. Be abejo, toks įmonės vertinimas negali būti tapatus vertinimui, o tuo labiau išvadai, kad ši įmonė ir komerciniuose santykiuose su verslo partneriais elgsis nesąžiningai.
Vis dėlto sutikime, kad tikimybė, jog įmonė, kurią ir mokesčių administratorius laiko ne itin patikima, ir komerciniuose santykiuose nesilaikys įsipareigojimų, didėja. Juk nepatikimu mokesčių mokėtojas pripažįstamas tik esant reikšmingoms įstatyme išvardytoms aplinkybėms – konstatavus padarytą nusikaltimą ar administracinį nusižengimą, kai jau patvirtinama, kad įmonė ar jos atstovai elgėsi neteisėtai valstybės ir jos biudžeto atžvilgiu. Kitaip tariant, „įkišo ranką į bendrą kišenę“. Tad ar yra garantijų, kad rankos jie neįkiš ir į verslo partnerių kišenę?
Už kokias nuodėmes tampama nepatikimu mokesčio mokėtoju ir kas jo laukia?
Kriterijai, kurie gali lemti, kad ūkio subjektas ar fizinis asmuo, užsiimantys individualia veikla, bus pripažinti nepatikimais mokesčių mokėtojais, įtvirtinti Mokesčių administravimo įstatymo 401 straipsnyje. Išskiriami keturi požymiai:
1) Asmeniui per paskutinius 3 metus iki jo vertinimo dienos įsigaliojusiu sprendimu buvo skirta bauda už (i) pajamų neįtraukimą į apskaitą, (ii) į buhalterinę apskaitą neįtraukto darbo užmokesčio mokėjimą, (iii) nepagrįstą pridėtinės vertės mokesčio atskaitą ir leidžiamų atskaitymų didinimą dėl į buhalterinę apskaitą įtrauktų apskaitos dokumentų, kuriuose įformintos tikrovėje nevykdytos arba kitomis, negu nurodyta, sąlygomis vykdytos ūkinės operacijos, (iv) juridinio asmens vadovo ar kitų atsakingų asmenų ar individualia veikla užsiimančio asmens privačių poreikių tenkinimą juridinio asmens arba su individualia veikla susijusiomis lėšomis, (v) paramos panaudojimą ne pagal paskirtį ir jeigu dėl bent vieno iš padarytų šių pažeidimų buvo apskaičiuota daugiau kaip 15 000 eurų mokesčių. Turimi omenyje atvejai, kuomet mokesčių administratorius konstatuoja bent vieną iš išvardytų ūkio subjekto padarytų pažeidimų ir nustato, kad tokiais veiksmais nebuvo apskaičiuota ir sumokėta daugiau kaip 15 000 eurų mokesčių. Kokių mokesčių, nesvarbu. Svarbi bendra mokesčių suma, kurios dydis gali lemti tai, ar subjektas atitinka šį kriterijų, ar ne.
2) Asmuo per paskutinius 3 metus iki jo vertinimo dienos pagal Užimtumo įstatymą įsigaliojusiu sprendimu buvo baustas už nelegalų darbą. Užimtumo įstatymo 56 str. nustatyta, kad nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai: a) darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša „Sodrai“ mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą; 2) dirba asmuo, kuris įdarbintas nesilaikant jam taikytinų norminių teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų šalių piliečių įdarbinimą, nustatytos tvarkos. Formaliai pakanka, kad įmonės darbuotojas (neretai tai būna buhalteris) prieš vieną darbo dieną iki kito darbuotojo darbo pradžios nepraneštų „Sodrai“ apie tokį įdarbintą darbuotoją, ir galima būtų asmenį bausti už nelegalų darbą, o tai užtrauktų nepatikimo mokesčių mokėtojo statusą. Taigi, pažeidimas gali būti formalus, o pasekmės – labai rimtos.
3) Juridinis asmuo ir (ar) jo vadovas arba individualia veikla užsiimantis asmuo per paskutinius 3 metus iki jo vertinimo dienos priimtu ir įsigaliojusiu apkaltinamuoju nuosprendžiu buvo nuteistas už sukčiavimą, neteisėtą praturtėjimą, nusikalstamą veiką ekonomikai ir verslo tvarkai, nusikalstamą veiką finansų sistemai. Atkreiptinas dėmesys, kad čia kalbama apie asmens pripažinimą kaltu padarius Baudžiamajame kodekse numatytas veikas, t. y. jo pripažinimą padarius nusikaltimą. Vadovą nuteisus už tokius nusikaltimus, įmonė praras patikimo mokesčių mokėtojo statusą.
4) Juridinio asmens vadovui ar kitam atsakingam asmeniui arba individualia veikla užsiimančiam asmeniui per paskutinius 1 metus iki jo vertinimo dienos buvo paskirta 1500 eurų ar didesnė bauda už padarytą administracinį nusižengimą, numatytą tam tikruose Administracinių nusižengimų kodekso (ANK) straipsniuose, ir (ar) jam buvo paskirta bauda už šiuose ANK straipsniuose numatytą administracinį nusižengimą, padarytą pakartotinai. Beje, Mokesčių administravimo įstatyme išvardytas net 51 ANK straipsnis, kurį pažeidus ir sulaukus 1500 Eur ar didesnės baudos, būtų tenkinamas kriterijus dėl patikimo mokesčių mokėtojo statuso praradimo. Tarp pateiktų nuorodų į ANK straipsnius patenka labai įvairūs nusižengimai, susiję su komercine veikla, prekyba ir kt., taip pat aptarti ir buhalteriams aktualūs teisės pažeidimai (pvz., darbo užmokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos pažeidimas; apmokestinamųjų pajamų apskaičiavimo arba mokesčių ar kitų įmokų apskaičiavimo, mokėjimo tvarkos pažeidimas; valstybinio socialinio draudimo įmokų ar išmokų apskaičiavimo ir jų mokėjimo tvarkos pažeidimas; buhalterinę apskaitą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimas ir pan.). Pažeidę kurį nors iš išvardytų ANK nuostatų, buhalteriai būtų laikomi „kitais atsakingais asmenimis“, kurių nusižengimo padarymas leistų įtraukti įmonę į nepatikimų mokesčių mokėtojų sąrašą.
Pagal įstatymą, įmonei ar fiziniam asmeniui, užsiimančiam individualia veikla, pritaikius išvardytas poveikio priemones, jis praranda patikimo mokesčių mokėtojo statusą. Kitaip tariant, tampa nepatikimu mokesčių mokėtoju. Be to, įgijęs tokį neigiamą statusą, toks asmuo susiduria su įvairiais apribojimais: jis negalės dalyvauti viešuosiuose pirkimuose, negalės įgyti paramos gavėjo statuso arba toks statusas bus panaikintas. Maža to, pailgės mokesčių senaties terminai, t. y. tokį mokesčių mokėtoją mokesčių administratorius turės teisę patikrinti už ilgesnį laikotarpį nei įprastai. Be to, Lietuvos bankų asociacija skelbia, kad jos nariai, svarstydami finansavimo suteikimo galimybę, taip pat įvertins šį aspektą. Jau nekalbant apie tai, kad toks įmonių neigiamas statusas bus skelbiamas viešai, tad kiekvienas verslo partneris taip pat vertins, ar verta bendradarbiauti su tokia įmone. Suprantama ir tai, kad tokios įmonės bus itin atidžiai stebimos mokesčių administratoriaus bei kitų įmonių veiklos teisėtumą kontroliuojančių institucijų.
Tiesa, Mokesčių administravimo įstatymas numato štai ką: vertinant, ar subjektas laikytinas patikimu mokesčių mokėtoju, bus atsižvelgiama tik į tuos teisės pažeidimus, kurie padaryti nuo 2019 m. sausio 1 dienos. Kitaip tariant, asmenys, padarę šiuos pažeidimus anksčiau, nepatikimu mokesčių mokėtoju nebus pripažinti – tai bus taikoma tik tiems, kurių pažeidimas bus padarytas naujai. Vis dėlto norėtųsi pabrėžti dar vieną dalyką: kuomet kalbame, jog tik nuo 2019-01-01 padaryti teisės pažeidimai aptariamu atveju bus aktualūs, omenyje turime tik ūkio subjekto pripažinimą nepatikimu mokesčių mokėtoju, bet ne atleidimą nuo galimų sankcijų (baudų, delspinigių, nesumokėto mokesčių apskaičiavimo ir pan.). Iki 2018-12-31 padarę atitinkamus pažeidimus, subjektai, tikėtina, sulauks sankcijų, tik jie nebus įtraukti į nepatikimų mokesčių mokėtojų sąrašus.
Įgyvendinimo problematika
Galima sakyti, kad kriterijai, pagal kuriuos ūkio subjektas ar fizinis asmuo, užsiimantis individualia veikla, praras patikimo mokesčio mokėtojo statusą, yra aiškūs: asmuo bus nuteistas už atitinkamą nusikalstamą veiką, jam bus skirta atitinkama bauda ar jis bus pripažintas padariusiu tam tikrą administracinį nusižengimą – toks asmuo, kaip mokesčių mokėtojas, tampa nepatikimas. Deja, viskas paprasta ir aišku tik iš pirmo žvilgsnio. Mėginant suvokti, kaip bus suteiktas toks statusas, kiek galios ir kada bus atšauktas įmonės, kaip nepatikimo mokesčių mokėtojo, statusas, kaip bus su įmonei priskirtu tokiu statusu, jeigu vadovas bus atleistas ar nubaustas už tam tikras neteisėtas veikas ekonomikai ir verslo tvarkai, finansų sistemai, nemažai klausimų vis dėlto kyla.
Kaip bus konstatuota, kad subjektas yra nepatikimas mokesčių mokėtojas? Nei Mokesčių administravimo įstatymas, nei VMI teikti komentarai nepateikia atsakymo, ar bus priimamas koks nors atskiras mokesčių administratoriaus sprendimas, kuriuo ir bus konstatuotas faktas, kad įmonė tapo nepatikimu mokesčio mokėtoju. Gali atrodyti, kad tai formalus aspektas, neturintis esminės reikšmės. Bet iš tiesų tai svarbi aplinkybė, nes mokesčių administratoriaus sprendimą, dėl kurio mokesčių mokėtojui kyla tam tikros pasekmės, pastarasis gali skųsti centriniam mokesčių administratoriui ar teismui, jeigu mano, kad sprendimas priimtas nepagrįstai. Priešingu atveju, jeigu joks sprendimas nepriimtas, apskundimo procedūra vargiai įmanoma. Be to, gali kilti klausimas, ar pats mokesčių mokėtojas bus informuotas apie faktą, kad jam suteiktas nepatikimo mokesčių mokėtojo statusas.
Kuriuo momentu bus atliekamas subjekto vertinimas, jį pripažįstant nepatikimu mokesčio mokėtoju? Mokesčių administravimo įstatymas mini tik abstraktų teiginį: jeigu subjekto vertinimo momentu mokesčių mokėtojas atitiks nurodytus kriterijus, jis praras patikimo mokesčių mokėtojo statusą. Tokiu atveju ir kyla klausimas, kokiais atvejais ir kaip bus atliekamas subjekto vertinimas: ar tai bus nuolatinis ir periodinis veiksmas, kuomet visi mokesčių mokėtojai bus vertinami šiuo požiūriu, ar tai bus atliekama atsiradus specifiniam poreikiui (pvz., įmonei dalyvaujant viešajame pirkime)?
Kiek laiko galios įmonei priskirtas nepatikimo mokesčių mokėtojo statusas? Šis klausimas glaudžiai susijęs su anksčiau aptartuoju, nes jeigu vertinimas bus periodinis, tokio priskirto neigiamo statuso galiojimas truks arba vienerius, arba trejus metus, atsižvelgiant į padarytą teisės pažeidimą. Tačiau jeigu toks vertinimas nebus periodinis, ar tai reiškia, kad nepatikimo mokesčių mokėtojo statusas gali galioti ir dešimtmetį, jeigu neatsiras priežasčių iš naujo vertinti tokį mokesčių mokėtoją?
Ar įmonės, įdarbinančios vadovą ar vyr. buhalterį (buhalterį), turės galimybę kokiame nors registre patikrinti, ar šis nėra baustas už atitinkamus pažeidimus, kurie užtraukia įmonei nepatikimo mokesčio mokėtojo statusą? Kaip įmonei būti tikrai, kad jos įdarbinamas vadovas ar vyr. buhalteris (buhalteris) neturi neigiamo praeities „šleifo“ dėl padarytų tam tikrų teisės nusižengimų, nusikaltimų, kuomet šie nusižengimai ir / ar nusikaltimai užtraukia įmonei nepatikimo mokesčio mokėtojo statusą. Pagal įstatymą, ir įmonė, įdarbinusi tokį asmenį, gali kartu įgyti šį neigiamą statusą. Vien pretendento į pareigas patikinimo gali nepakakti – asmuo, pažeidęs teisės aktus, nebūtinai elgsis sąžiningai ir jo įdarbinimą svarstančio darbdavio atžvilgiu.
Taigi, klausimų dėl to, kaip faktiškai bus įgyvendinamos mokesčių mokėtojo pripažinimo nepatikimu mokesčių mokėtojų procedūros, yra daug, jie reikšmingi ne tik buhalteriams, bet ir visam verslui. Tai suprasdama, savaitraščio „Buhalterija: apskaitos ir mokesčių apžvalga“ redakcija su šiais ir dar daugiau klausimų kreipėsi į Valstybinę mokesčių inspekciją, prašydama atsakyti į visiems rūpimus klausimus. Nekantriai laukiame jų paaiškinimų, leisiančių geriau suprasti, kaip pats mokesčių administratorius rengiasi tai įgyvendinti.
Galimų problemų, susijusių su nepatikimo mokesčių mokėtojo statusu, išties daug. Net jeigu įmonei nereikšmingas dalyvavimas viešuosiuose pirkimuose ar ji nesiekia įgyti paramos gavėjo statuso, žala jos verslo reputacijai tikrai bus padaryta. Be to, niekas negali užtikrinti, kad tokio statuso suteikimas netaps verslo pabaigos pradžia. Juk reputacija versle itin svarbi... Norintieji pasirengti teisiniams veiksmams, kaip elgtis, siekiant nepatekti į šį sąrašą, kol kas turi tam visas galimybes, bet ruoštis reikia pradėti šiandien, nes gali būti vėlu.
