Švedijos transliuotojas SVT tvirtina, kad maždaug 50 „Swedbank“ klientų, kurie visi rodo „aiškius įspėjamuosius ženklus dėl įtariamo pinigų plovimo“, atliko 40 milijardų kronų (4,3 milijardų dolerių arba 3,79 mlrd. eurų) pervedimų tarp Stokholme įsikūrusio skolintojo ir „Danske Bank A/S“. „Swedbank“ atstovas spaudai SVT patvirtino, kad bankas įtartinus sandorius identifikavo ir pranešė apie juos policijai.
„Jeigu informacija teisinga, lieka dvi alternatyvos: arba jie apie tai žinojo, bet leido tęsti, arba nepatikrino, o sandoriai nesukėlė jokio pavojaus signalo – ir aš nežinau, kas blogiau“, – teigia Joakimas Bornoldas, Stokholmo „Soderberg & Partners“ konsultantas.
„Tai sunkūs kaltinimai „Swedbank“, ir neramina tai, kad jie turi tiek mažai atsakymų“, – pridūrė jis.
230 milijardų dolerių skandalas, susijęs su „Danske“, ir toliau plinta, o Danijos ir Estijos finansų priežiūros institucijas šiuo metu oficialiai tikrina Europos bankininkystės institucija.
Iki trečiadienio „Swedbank“ griežtai neigė įsipainiojęs į bylą, o jo vykdančioji direktorė Birgitte Bonnesen pakartotinai pabrėžė, kad vadovybė patikrino ir nerado jokių sąsajų su „Danske“ plovimo skandalu.
„Swedbank“ privalo žiūrėti į tai labai rimtai. Didžioji „Danske“ klaida buvo ta, kad jie elgėsi pernelyg atsainiai, ir tai jiems kainavo didžiulius pinigus, o galiausiai ir leidimą veikti Estijoje“, – teigia J. Bornoldas.
Šiuo metu vykstantys pinigų plovimo atvejų atskleidimai įnešė didelių pokyčių į Šiaurės ir Baltijos regionų finansų sektorių. Antradienį „Danske“ buvo išmestas iš Estijos, ir tai paskatino Danijos didžiausią skolintoją paskelbti apie visišką pasitraukimą iš viso Baltijos regiono ir Rusijos.
„Danske“ gali tekti sumokėti milijardus dolerių baudų, investuotojams laukiant JAV tyrimų rezultato. Pernai banko akcijos nukrito maždaug 50 proc., ištrindamos daugiau nei 18 milijardų dolerių jo rinkos vertės, kol investuotojai svarstė, kaip reaguoti į kaltinimus.
Kaltinimai dėl pinigų plovimo buvo iškelti ir „Nordea Bank Abp“. Didžiausias Šiaurės šalių skolintojas teigia, kad bendradarbiauja su atitinkamomis institucijomis.
SVT pareiškė, kad įtartinus „Swedbank“ pervedimus atliko korporatyviniai klientai, nes, pvz., nebuvo jokių tariamų operacijų arba tokių, kurių vykdytojai būtų nežinomi. Pasak SVT, kompanijos buvo įsikūrusios užsienyje, tačiau turėjo „Swedbank“ sąskaitų Estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje. „Danske“ atveju įtartini pervedimai buvo sutelkti nerezidentų sąskaitose.
„Swedbank“ atstovas spaudai Gabrielis Francke Rodau SVT patvirtino, kad bankas identifikavo įtariamą pinigų plovimą ir apie tai pranešė policijai.
„Sureagavome iš karto, kai tik pamatėme rizikos indikatorius, ir jaučiamės ramūs dėl savo veiksmų“, – teigė jis SVT.
Spalio mėnesį B. Bonnesen pareiškė, kad nė vienas iš pastarosiose pinigų plovimo bylose minimų asmenų „niekada nebuvo „Swedbank“ klientu“ – nei praeityje, nei šiuo metu.
Po „Danske“ atvejo bankas peržiūrėjo savo operacijas ir patikrino, ar yra kokių nors sąsajų, „tačiau mes nieko neradome“, – teigė B. Bonnesen spalio 23 d. Ji pakartojo šį teiginį ir konferenciniame pokalbyje su žurnalistais, susijusiame su banko ketvirtojo ketvirčio ataskaita sausio 29 d
„Swedbank“: tai neturės įtakos kasdienei veiklai
„Swedbank“ Grupės komunikacijos padalinio vadovas Gabriel Francke Rodau reaguodamas į Lietuvos žiniasklaidą apskriejusią žinią komentavo, kad atitinkamų veiksmų jau imtasi, tačiau negali atskleisti konkrečios informacijos susijusios su klientais, ypač jei jų atžvilgiu kreiptasi į teisėsaugą.
„Pinigų plovimas yra sunkus nusikaltimas, tai yra vienas iš sunkiausių iššūkių, su kuriais šiandien susiduria finansų sektorius. Todėl pinigų plovimo prevencija ir užkardymas yra vienas iš svarbiausių mūsų banko veiklos prioritetų. Gavę įspėjamųjų ženklų apie įtartinus sandorius ir neaiškią klientų lėšų kilmę, imamės veiksmų. Pasitikime savo banko sistemomis ir procesais, kuriuos naudojame pinigų plovimo prevencijai.
Bet kokiu atveju „Swedbank“ negali komentuoti informacijos, susijusios su konkrečiais klientais. Mes turime laikytis banko konfidencialumo įsipareigojimų, o taip pat vadovautis pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos nuostatomis, kurios griežtai apibrėžia tokios informacijos viešinimą. Taip pat yra neteisėta informuoti klientus arba trečiąsias šalis, jog jų atžvilgiu buvo informuota teisėsauga“, – rašoma atsiųstame komentare.
„Swedbank“ DELFI taip pat patikino, kad ši situacija neturi jokios įtakos banko kasdienei veiklai.
