Mokytojai: labai gaila, bet be namų darbų – niekaip

Tarptautiniuose tyrimuose jau kurį laiką stebima tendencija, kad Lietuva – viena iš daugiausiai namų darbais moksleivius apkraunančių šalių. Kylant diskusijoms apie namų darbų poreikį, mokytojai laikosi skirtingų nuomonių: įsivaizduoti mokyklą, kurioje visą medžiagą būtų galima išmokti pamokų metu, gali ne visi. Šįkart paklausėme mokytojų: kiek namų darbų ir kodėl jie užduoda savo mokiniams?

Mokytojas tiki, kad visą medžiagą galima išmokti pamokos metu

Šilalės rajono Kaltinėnų Aleksandro Stulginskio gimnazijos lietuvių kalbos ir literatūros mokytojas ekspertas Petras Gedvilas mano, kad idėja atsisakyti namų darbų yra įgyvendinama. Anot jo, kūrybiškai dirbant, beveik visą dėstomo dalyko turinį įmanoma suspėti įsisavinti per pamokas.

„Mokykla yra savotiška darbo vieta ir mokiniams, tad visai logiška, kad vadinamieji namų darbai būtų atliekami čia ir dabar, tai yra pamokoje, pasikonsultuojant su mokytoju. Aišku, priklauso ir nuo dalyko specifikos. Pavyzdžiui, lituanistams svarbu ugdyti skaitymą, mes privalome, ypač didesnės apimties, kūrinius užduoti perskaityti namuose ar net vasarą“, – teigia P. Gedvilas.

Paklaustas, kiek namų darbų skiria savo moksleiviams, mokytojas atsako, kad nedaug. „Skiriu tikrai labai mažai namų darbų, nes tikrai viską suspėjame per pamokas. Aišku, išimtis jau mano minėti rekomenduotini perskaityti privalomi kūriniai. Jei matau, jog mokiniai nori, rekomenduoju rašyti papildomų rašto darbų, kurie nėra privalomi, perskaityti įvairių straipsnių, pažiūrėti video ir pan. Be abejo, visada reikalinga refleksija, aptarimas: kokia nauda, kur galima pritaikyti“, – teigia jis.

Mokytojo manymu, tam, kad namų darbų būtų atsisakoma, pirmiausia privalo būti keičiamas ir atnaujinamas bendrųjų ugdymo programų turinys, apimtys.

„Galbūt tai skamba absurdiškai, kadangi lietuvių kalbos ir literatūros programos visai neseniai buvo atnaujintos, išleisti nauji vadovėliai, tačiau programos perkrautos, esame priversti bėgti šuoliais, negalime ugdyti atidaus skaitymo gebėjimų. Dabar norime išeiti daug, bet gausa negarantuoja kokybės, su autoriais ir kūriniais susipažįstame tik fragmentiškai. Kas turėtų keistis? Atsakymas lyg ir paprastas – pakeisti programas ir suteikti dar daugiau laisvės kūrybiškai organizuoti ugdymo procesą pačiam mokytojui. Negąsdinti mokinių įvairiomis patikromis ir egzaminais, ugdyti tikrai, o ne deklaratyviai, kritiškai mąstantį Lietuvos pilietį“, – įsitikinęs P. Gedvilas.

Namų darbų atsisakymas verstų didinti krūvius mokykloje

Vilniaus Naujininkų mokyklos matematikos mokytoja metodininkė Alma Šlaitaitė-Kaikarienė laikosi kitos nuomonės. Anot jos, namų darbų atsisakymas turėtų neigiamų pasekmių.

„Kadangi esu matematikos mokytoja, galiu vertinti šią idėją tik iš savo pusės. Matematikos disciplinoje atsisakyti namų darbų būtų sudėtinga. Mokinių žinios pablogėtų. Pagal pagrindinio ugdymo matematikos bendrąją programą veiklos sritys yra plačios ir tikrai neužtenka pamokos laiko įgūdžiams susiformuoti. Būtinas įtvirtinimas namuose“, – įsitikinusi mokytoja.

A. Šlaitaitė-Kaikarienė teigia, kad savo mokiniams skiria diferencijuotas namų darbų užduotis atsižvelgdama į individualius mokinių gebėjimus.

„Namų darbų kiekis priklauso nuo temos. Namų darbai svarbūs, nes mokiniai juos atlikdami įtvirtina pamokoje įgytas žinias bei įgūdžius, ugdo gebėjimą savarankiškai mokytis“, – teigia mokytoja.

A. Šlaitaitė-Kaikarienė mano, kad, atsisakant namų darbų, turėtų įvykti esminiai pokyčiai – visų pirma, turėtų išaugti pagrindinių dalykų krūviai.

„Turėtų padidėti matematikos, kalbų, gamtos mokslų pamokų skaičius, sumažėti kitų mokomųjų dalykų skaičius. Būtina susiaurinti pagrindinio ugdymo, ypač matematikos, bendrosios programos veiklos sritis, padidinti individualioms konsultacijoms skirtų valandų skaičių, aprūpinti mokyklas visomis reikiamomis priemonėmis“, – vardija ji.

Mokytoja mano, kad namų darbai būtini norint aukštų pasiekimų

Kauno „Aušros“ gimnazijos lietuvių kalbos mokytoja Lina Sutkuvienė teigia, kad visiškai atsisakyti namų darbų – neįmanoma.

„Manau, kad idėja visiškai atsisakyti namų darbų nėra įgyvendinama, nes namų darbai yra būtini siekiant aukštesnių mokymosi pasiekimų. Savarankiškai atliekami darbai padeda formuoti įgūdžius, rasti individualų santykį su tema. Namuose atlikdamas gerai parinktas užduotis, mokinys pakartoja temą, įsigilina, būtent tada jam dažniausiai kyla klausimų. Be to, esu įsitikinusi, kad geresni pasiekimai yra mokinių, kurie mokymuisi skiria laiko ir namuose“, – teigia L. Sutkuvienė.

Vis dėlto, ji pripažįsta, kad ne visi namų darbai būna prasmingi. Todėl ji siūlo įgyvendinti idėją neskirti beprasmių namų darbų, kurie nėra tikrinami, aptariami, dažnai net nepadeda giliau suvokti temos, neskatina kritiškai mąstyti.

„Skiriu užduotis perskaityti tekstus, kad pamokoje juos būtų galima analizuoti, aptarti. Skiriu samprotavimo, teksto analizės užduotis, kad mokinys galėtų apibendrinti tai, kas buvo aptarta klasėje, suformuluotų savo poziciją, tačiau tokius namų darbus paprastai vertinu pažymiu ar kaupiamaisiais balais. Be to, namuose prašau perskaityti papildomų straipsnių, surasti informacijos, parengti pranešimus, pristatymus. Žemesnių klasių mokiniams skiriu daugiau rašybos ar skyrybos užduočių“, – savo užduodamus namų darbus vardija mokytoja.

Mokytojai tokie namų darbai atrodo svarbūs, nes skatina kūrybiškumą, kritinį mąstymą ir formuoja būtinus teksto kūrimo bei raštingumo įgūdžius.

O kas turėtų keistis, kad moksleivis visko galėtų išmokti būdamas mokykloje, o po pamokų galėtų pasinerti į kitas turiningas veiklas, pomėgius? Atsakydama į šį klausimą, mokytoja pirmiausia pamini programos apimtis.

„Trūksta aiškumo, ką mokinys turėtų iš tikrųjų mokėti, kokiais pjūviais kūrinį reiktų analizuoti. Egzamino užduočių formuluotėse pasitaiko aspektų, kurie programoje nebuvo išskirti kaip nagrinėtini. Privalomų autorių gausa ir ribotas pamokų skaičius neleidžia vienam kūrėjui skirti daug pamokų, todėl namų darbai kartais gelbsti. Be to, jei būtų suderintos dalykų programos, pavyzdžiui, istorijos ir lietuvių kalbos, būtų galima efektyviau išnaudoti laiką“, – teigia L. Sutkuvienė.

Mokytojos manymu, galėtų padėti ir susisteminta metodinė medžiagos mokytojui, parengtos įvairesnės elektroninės priemonės, kuriomis būtų galima efektyviau naudotis pamokose. Per trumpesnį laiką mokiniai padarytų daugiau, nes kuo efektyvesnis darbas pamokoje, tuo mažiau tikslingi namų darbai.

Tarptautiniuose tyrimuose pasižymime dideliu namų darbų krūviu

Namų darbų reikalavimai apibrėžiami 2018-2019 mokslo metų pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų bendrajame ugdymo plane, skyriuje „Mokinių mokymosi krūvio reguliavimas“. Jame nurodoma, kad „mokykla užtikrina, kad namų darbai atitiktų mokinio galias, būtų naudingi grįžtamajai informacijai apie mokinio mokymąsi gauti, tolesniam mokymuisi, nebūtų užduodami atostogoms ir nebūtų skirti dėl įvairių priežasčių neįvykusių pamokų turiniui įgyvendinti.“

2015 metais paskelbtas PISA (angl. Programme for International Student Assessment) tyrimas parodė, kad nerimas dėl mokyklinio darbo, namų darbų ir testų yra neigiamai susijęs su gamtos mokslų, matematikos ir skaitymo rezultatais.

O anksčiau paskelbto OECD PISA tyrimo, parodžiusio, kiek laiko penkiolikmečiai skiria namų darbams, duomenimis, Lietuva pateko tarp vienų iš daugiausiai laiko namų darbams skiriančių šalių. Skaičiuojama, jog čia vidutiniškai paauglių namų darbams skiriama 6,7 val. per savaitę, kas sudaro apie 400 min.

Daugiausia namų darbų skiriama Kinijoje (13,8 val. per savaitę, kas sudaro 828 min.), taip pat Rusijoje (9,7 val. arba 582 min.) ir Singapūre (9,4 val. arba 564 min.) Mažiausiai laiko namų darbams skiria suomiai (2,8 val. arba 168 min.)

Neseniai DELFI kalbintas suomių profesorius Matti Meri taip pat pasidalino savo požiūriu į namų darbus. Anot jo, 1–6 klasių moksleiviams namų darbų ruoša turėtų užtrukti 15–60 minučių, vėlesnėse klasėse – ne ilgiau kaip 60–90 minučių kasdien. Taip pat jis pabrėžė, kad šį laiką mokiniai turėtų skirti ne kartojimui to, ką jie jau ir taip žino, o tam, kas padėtų jiems mokytis kažko naujo.

Kovo 20 dieną „Žalgirio“ arenoje jau antrą kartą suskambės skambutis į „Geriausia ever pamokų diena“! Čia susirinks vyresniųjų klasių moksleiviai ir jų mokytojai, kurių lauks daugybė pranešėjų, savo srities profesionalų.