Šios virusinės infekcinės ligos atvejų skaičius visame pasaulyje praėjusiais metais išaugo maždaug 50 proc. iki daugiau nei 229 000, savo preliminarius duomenis skelbia Pasaulio sveikatos organizacija (PSO), kuri šiais metais „delsimą skiepytis“ įtraukė į dešimt didžiausių grėsmių pasaulinei sveikatai. Užsikrėtimų šia virusine liga, be kitų šalių, užfiksuota Izraelyje, Graikijoje, Madagaskare, Ukrainoje ir Venesueloje.
Nors tymų atgimimą lemia ne viena priežastis, tėvų nenoras skiepyti savo vaikus vyrauja kaip visame pasaulyje dominuojantis veiksnys. Nors, remiantis įrodymais, 1998 metų tvirtinimai dėl ryšio tarp autizmo ir skiepų nuo tymų, kiaulytės ir raudonukės buvo atmesti, neslopstantis nerimavimas dėl šalutinio kai kurių skiepų poveikio griauna pastangas užkirsti kelią apie 1,5 mln. mažamečių mirčių nuo išvengiamų ligų kasmet.
„Judėjimas prieš vakcinavimą skleidžia daug dezinformacijos, – interviu sakė Niujorko valstijos Sveikatos komisaras, Howardas Zuckeris. – Ir galingasis internetas skuba dalytis tokiu turiniu. Man, kaip sveikatos komisarui, pediatrui ir tėčiui, dėl to plyšta širdis.“
Neseniai užfiksuoti protrūkiai rodo pažeidžiamumą tymams, kurių virusas gali plisti per kosėjimą, čiaudėjimą ir fizinį kontaktą, netgi tose šalyse, kuriose ši liga beveik išnaikinta. Tam tikruose JAV regionuose neapsaugotų žmonių skaičius šiuo metu pakankamai didelis, kad užkratas greitai paplistų, teigia ekspertai.
„O vėliau gali pasireikšti kitos ligos, kurių išvengiama skiepijant, – sakė PSO tymų ir raudonukės grupės (Ženeva) vadovė Katrina Kretsinger. – Galime sulauktitymų protrūkių, o tada – ir difterijos protrūkių.“
Difterija, bakterinė liga, nuo kurios skiepijama bendru skiepu nuo difterijos, stabligės ir kokliušo, pasižymi dideliu mirtingumu. Nuo difterijos miršta 5–10 proc. ligonių, rodo PSO duomenys.
Skiepų atmetimas
Filipinuose naujausias tymų protrūkis nusinešė 70 žmonių gyvybių per pirmąsias šešias metų savaites, skelbia Sveikatos departamento duomenys.
Niujorke daugiau nei 200 atvejų buvo patvirtinti nuo praėjusių metų spalio, ir tokia statistika paskatino dar aktyviau propaguoti vakcinavimo būtinybę, ypač tarp tėvų, mokytojų ir rabinų žydų ortodoksų bendruomenėje, kur tymai pernai atkeliavo per keliautojus, atvykusius iš Izraelio, sakė komisaras H. Zuckeris.
Numatomos vakcinavimo rizikos vis dažniau pateikiamos kaip pagrindinė delsimo skiepytis priežastis tokiose vidutines pajamas turinčiose šalyse kaip Filipinai ir Brazilija, slopstant anksčiau vyravusioms kliūtims, tokioms kaip žinių stoka ar religiniai įsitikinimai, rodo pernai PSO ir Jungtinių Tautų Tarptautinio vaikų fondo mokslininkų atliktas tyrimas.
Prieš atsirandant vakcinai 1963 metais, beveik visi vaikai Jungtinėse Valstijose iki penkiolikos metų užsikrėsdavo, kasmet tymais persirgdavo 4 mln. amerikiečių, 500 atvejų baigdavosi mirtimi, rodo Atlantos Ligų kontrolės ir prevencijos centrų (CDC) duomenys.
Liga, kuriai būdingas odos bėrimas, lengvai plinta, nes virusas tarpsta infekuotų žmonių gerklėje, todėl didelė tikimybė užsikrėsti per orą.
Nustatyta, kad apie 90 proc. asmenų, kurie turėjo glaudų kontaktą su infekuotu žmogumi, užsikrės, jeigu nebuvo paskiepyti ar neturi natūralaus imuniteto, teigia CDC. Virusas gali išlikti patalpose, kur infekuotas asmuo kosėjo ar čiaudėjo, apie dvi valandas, rodo CDC duomenys.
Pasauliniam tymų vakcinacijos mastui įstrigus ties 85 proc. jau beveik dešimtmetį – tam, kad būtų užkirstas kelias ligos plitimui būtinas maždaug 95 proc. rodiklis, – toliau išlieka užsikrėtimo pavojus.
„Daugelyje šalių, ne tik Vakaruose, tėvai neįsigilina į šias įvairias virusines infekcines ligas, – sako PSO atstovė K. Kretsinger. – Lengvai nusiraminama, nes šios ligos nėra tiek matomos, kaip kad buvo anksčiau. Šiuo metu turime būti itin budrūs.“
