Iki Pirmojo pasaulinio ir karo metais Panevėžyje tautinės mažumos turėjo tik pradines mokyklas. Vokiečiams traukiantis iš miesto, pirmieji kurti gimnaziją sukruto lenkai. Lenkų kultūros ir švietimo draugija „Oswiata“ apjungė iniciatyvių inteligentų pastangas mokyklai atidaryti. Į miestą atėjus bolševikams, šios draugijos narys, advokatas Bronislovas Krasovskis 1919 m. sausio 7 d. gavo oficialų leidimą mokyklai atidaryti, o po mėnesio – vasario 7 d. darbą pradėjo mokyklos pirmosios keturios klasės.
Mokyklai vadovavo Bronislovas Krasovskis. Nuo 1919 m. liepos 1 d. direktoriumi dirbo Ipolitas Pereščakas. 4 dešimtmečio pabaigoje I. Pereščaką pakeitė S. Domaševičius. 1931 m. rugsėjį gimnazijos vicedirektoriumi paskirtas Feliksas Jelecas.
Mokykla visada gaudavo Lietuvos valstybės dotacijas, nors iš pradžių buvo privati, 1926–1936 m. – valstybinė, o nuo 1936 m. vėl tapo privačia.
Iki 1924 m. mokykloje buvo mokoma pagal Lenkijos mokyklų programą. 1926 m. mokykla tapo vienintele valstybine mokykla su dėstomąja lenkų kalba.
Mokinių skaičius vis augo. 1918–1919 mokslo metų pabaigoje veikė 4 klasės (64 mokiniai), 1919–1920 m. – 6 klasės (183 mokiniai), 1920–1921 m. – 9 klasės (289 mokiniai), 1921–1922 m. – 10 klasių (388 mokiniai), o 1922–1923 m. – 12 klasių (441 mokinys).
1930 m. Kranto gatvėje pagal statybos inžinieriaus J. Saleneko projektą pastatytas naujas pastatas Lenkų gimnazijai.
1938 m. gimnaziją baigė tik 10 mokinių. Mokinių skaičius mokykloje mažėjo ir 1940 m. birželio 14 d. Švietimo ministerijos įsakymu Panevėžio lenkų gimnazija uždaryta.
Lenkų gimnazijos pastatas ir šiandien tebestovi. Dabar jame įsikūrusi Panevėžio specialioji mokykla.
Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešoji biblioteka saugo Irenos Moigytės ir Moigių šeimos archyvinį palikimą, kuriame gausu medžiagos Panevėžio lenkų gimnazijos istorijai.
Būdama projekto „Virtualios elektroninio paveldo sistemos plėtra“ partneriu, Biblioteka suskaitmenino didesnę dalį šių fotografijų ir dokumentų, su kuriais galite susipažinti portale.
