N. Lapidas sakė, kad šis pusiau autobiografinis filmas apie jauną vyrą, pabėgusį iš Izraelio dėl nepakenčiamos politinės padėties, gali sukelti „skandalą“ jo tėvynėje.
„Noriu padėkoti žmogui, kuris buvo šio filmo kūnas ir dvasia – Tomui Mercier, atlikusiam pagrindinį vaidmenį“, – režisierius sakė per 69-osios Berlynalės apdovanojimų teikimo ceremoniją Vokietijos sostinėje.
Prancūzijoje, Izraelyje ir Vokietijoje kurta juosta pasakoja apie izraelietį, vardu Joavas, demobilizuotą po karo ir atvykusį į Paryžių su viltimi rasti dvasios ramybę ir tapti tikru prancūzu. Tačiau filmo herojaus planai žlunga dėl teroro išpuolių Europoje ir arabų atakų prieš Prancūzijos žydus.
Festivalio, vykstančio vasario 7-17 dienomis, pagrindinio konkurso žiuri vadovavo prancūzų aktorė Juliette Binoche.
Antrasis pagal svarbą apdovanojimas – Žiuri didysis prizas arba „Sidabrinis lokys“ – atiteko prancūzų kino kūrėjo Francois Ozono juostai „Ačiū Dievui“ (Grace a dieu) – sukrečiančiai dramai, pagrįstai Katalikų Bažnyčios dvasininkų lytinės prievartos aukomis tapusių tikrų žmonių istorijomis.
„Šis filmas mėgina pralaužti galingų institucijų tylą, – sakė kino kūrėjas. – Noriu pasidalyti šiuo apdovanojimu su lytinio išnaudojimo aukomis.“
„Sidabriniai lokiai“ už geriausią vaidybą atiteko jaudinamo režisieriaus Wang Xiaoshuai filmo „Iki, mano sūnau“ („So Long, My Son“ arba „Di jiu tian chang“), pasakojančio apie ilgai šioje šalyje vykdytos „vieno vaiko“ politikos ilgalaikį poveikį, žvaigždėms Wang Jingchunui ir Yong Mei.
„Tai moters, šeimos, praradusios savo sūnų, tragedija, – atsiimdama statulėlę sakė Yong Mei. – Labai džiaugiamės, kad sugebėjom užbaigti šį filmą.“
Šių metų festivalio konkursinei programai buvo pateikta iš viso 17 juostų. J. Binoche anksčiau pareiškė „apgailestaujanti“, kad iš konkurso buvo pašalintas kito Kinijos veterano režisieriaus Zhang Yimou (Džang Jimu) filmas „Viena sekundė“ (One Second). Oficialiai tai buvo padaryta dėl techninių priežasčių, nors kritikai įtaria, kad sprendimą nulėmė Pekino valstybinės cenzūros spaudimas.
„Zhangas buvo tarptautinio kino būtinas balsas, – sakė J. Binoche. – Mums reikia menininkų, padedančių susigaudyti istorijoje.“
Apdovanojimas už geriausią režisūrą atiteko vokiečių kino kūrėjai Angelai Schanelec už juostą „Aš buvau namuose, bet“ (Ich war zuhause, aber) – dramą apie gedinčią našlę ir jos palaidūną sūnų.
57 metų A. Schanelec pateko į rekordiškai gausią – septynių kino kūrėjų moterų – grupę, dalyvavusią šiųmetės Berlynalės pagrindinėje programoje. Šis renginys kasmet tradiciškai tampa ankstyviausiu dideliu kino pristatymu Europoje.
Apdovanojimų ceremonija prasidėjo nuo šveicarų aktoriaus Bruno Ganzo pagerbimo atsistojusių dalyvių ovacijomis. Šis aktorius, ypač žinomas dėl įspūdingai perteikto Adolfo Hitlerio vaidmens filme „Trečiojo reicho žlugimas“ („Downfall“ arba „Der Untergang“), mirė penktadienį savo namuose Ciuriche, būdamas 77 metų.
Berlynalės direktorius Dieteris Kosslickas anksčiau B. Ganzą pavadino „vienu iškiliausių ir universaliausių aktorių“, kūrusių „tarptautinio kino istoriją“.
„Dabar jis iš tikro yra danguje virš Berlyno“, - pridūrė D. Kosslickas, turėdamas omenyje B. Ganzo vaidmenį režisieriaus Wimo Wenderso filme „Dangus virš Berlyno“ (Der Himmel ueber Berlin).