Prezidentei, premjerui ir kai kuriems Seimo nariams išplatintame rašte kalbama apie tai, kad pastarųjų metų ESO veikla energetikus privedė iki ribos.
„Esame priversti pareikšti didelį susirūpinimą dėl situacijos įmonėje ESO. Nuolatinė vadovų, o kartu su jais ir specialistų kaita šią valstybės valdomą įmonę pavertė vis naujai ateinančių vadybininkų eksperimentų vieta. O tai lemia nuolatinį chaosą tiek įmonės viduje, tiek procesuose su rangovais“, – rašoma asociacijos prezidento Kęstučio Jauniškio pasirašytame laiške.
ESO atstovas žiniasklaidai Tomas Kavaliauskas DELFI sakė, kad kol kas nuo platesnių komentarų susilaiko.
„Rašto apimtis didelė, jame išdėstyta daug aspektų, apimančių kelerių metų duomenis, praėjusių metų situaciją ir būsimą arba planuojamą ESO veiklą. Šiuo metu ESO specialistai, pagal rašte įvardintus aspektus, renka informaciją, rengia atsakymus į rašte iškeltus klausimus ar pateiktus asociacijos vertinimus“, – paaiškino jis.
Neturi precedento
LEEA rašte nurodoma, kad nepasitikėjimas ESO vadovais reiškiamas pirmą kartą per 21 bendradarbiavimo metus.
„Nekompetentingas ir neatsakingas valdymas žlugdo šią svarbią valstybei įmonę, o kartu ir kitas nacionalinio verslo įmones.
Tikėtina, kad įmonės akcininkai negali įvertinti grėsmių, kylančių dėl prasto įmonės valdymo, nes apie skirstomąjį elektros tinklą prižiūrinčios įmonės veiklą sprendžia tik pagal ESO vadovų pateiktus „gražius“ skaičius apie neva augantį įmonės efektyvumą, elektros atsijungimų mažėjimą ir trumpėjimą, klientų pasitenkinimą bei būsimus dividendus.
Tokie raportai tik maskuoja vidines ESO problemas, kurios jau tampa visos valstybės problemomis“, – rašte dėsto K. Jauniškis.
Dokumente pateikiami šeši tokio sprendimo argumentai.
Pirma, teigiama esą ESO nesugeba planuoti ir valdyti pinigų srautų, skirtų investicijoms į elektros tinklo atnaujinimą, nesugeba komunikuoti apie investicinius planus.
„Investicijos turi būti pakankamos ir tolygios, investicijų planai turi būti skelbiami iš anksto, kad rangos įmonės galėtų planuotis darbus, paskirstyti techniką, formuoti darbuotojų brigadas. 2018 metais ESO investicijos buvo neįprastai didelės. Tačiau apie tokius planus ESO nepranešė nei 2017 metų pabaigoje, nei 2018 metų pradžioje. Dalis informacijos buvo pateikta tik 2018 metų balandžio ir liepos mėnesiais. Tačiau vėliau planai dar pasikeitė.
Kadangi 2017–2018 metais buvo daug darbų, itin trumpi terminai, didelės baudos bei delspinigiai, o ir ESO vadovai žadėjo, kad investicijos tik didės, visos rangovinės įmonės per metus priėmė daugiau darbuotojų, juos apmokė, buvo įsigyta technika, tam, kad galėtų atlikti daugiau darbų ir įvykdytų griežtus sutartinius įsipareigojimus.
Dėl pereikvoto 2018 metų investicijų biudžeto, neliko pinigų 2019 metų investicijoms, apie kurias, beje, taip pat buvo žadėta paskelbti 2018 metų pabaigoje, bet tai padaryta nebuvo. Investicijų planas nebuvo paskelbtas ir iki 2019 metų vasario 5 dienos, kuomet buvo išsiųstas šis kreipimasis.
Smarkiai mažėjančios investicijos 2019 metais reiškia, kad elektros tinklas bus prižiūrimas ir atnaujinamas nepakankamai, rangovai neturės darbo ir atleis dalį darbuotojų. Manoma, kad šiais metais rangos įmonės bus priverstos atleisti apie 600 specialistų. Kartu su subrangovais, įrangos tiekėjų bei gamintojų įmonėmis, darbo gali netekti keli tūkstančiai žmonių. Šis procesas jau yra prasidėjęs“, – rašoma dokumente.
Antrasis argumentas – ESO nesugeba suvaldyti viešųjų pirkimų procesų.
„ESO viešuosiuose pirkimuose dalyvaujančios rangovinės įmonės jau susidūrė ir su itin keistu dalyku – besidubliuojančiais pirkimais. Pavyzdžiui, jau yra pasirašyta galiojanti sutartis dėl remonto darbų tam tikroje teritorijoje. Tačiau ESO skelbia kitą konkursą didesnėje teritorijoje, į kurią įeina ir ta teritorija, dėl kurios jau pasirašyta sutartis.
Taip elgiamasi, anot ESO, nes norima sumažinti pirkimo kainą. Tačiau pagal ESO paskelbtų konkursų sąlygas rangovai negalėjo viršyti nustatytų maksimalių darbų įkainių. Konkurso metu rangovų pasiūlyti darbų įkainiai atitiko pirkimo sąlygas, (t.y. įkainiai buvo 20–30 proc. mažesni nei ESO nurodyti maksimalūs įkainiai), todėl sutartys darbams ir buvo pasirašytos.
Nei vienas rangovas, pasirašęs tokią sutartį, raštu jokios informacijos, kas bus su šiomis sutartimis, iš ESO negavo. Atsižvelgiant į tai, kad sutartyje darbų atlikimo terminai labai trumpi, rangovai laimėję sutartis, nelaukdami darbų pradžios, suformavo brigadas, apmokė darbuotojus, investavo į techniką, tačiau pagal pasirašytas sutartis darbų negauna.
ESO skelbiamuose konkursuose varžosi arti 100 skirtingų įmonių. Kadangi konkursai 2018 metų rudenį pradėti skelbti netolygiai, konkurencija tapo milžiniška. Todėl aiškinimai, kad „nupirkta per brangiai“ rodo akivaizdų ESO negebėjimą sklandžiai vykdyti viešuosius pirkimus taip, kad būtų gauta palankiausia užsakovui kaina.
Neatmestina, kad toks manipuliavimas rinka yra tyčinis ir sąmoningas.
Kitas pavyzdys – 2017 metų pabaigoje vyko konkursai dėl darbų, kurių vertė buvo kelios dešimtys milijonų eurų. Tačiau su konkursų laimėtojais sutartys nebuvo pasirašytos. ESO argumentas – pasikeitė investavimo strategija. Dėl tokios savivalės ypač nukentėjo mažosios regionų įmonės, kurios planavosi darbus savuose rajonuose.
Verta paminėti, kad vienas iš rangovų, nesutikdamas su ESO, padavė juos į teismą ir bylą laimėjo – teismas įpareigojo atnaujinti konkurso procedūras. Tai akivaizdus pavyzdys ir teisinis pagrindimas, kad ESO buvo neteisūs“, – rašoma dokumente.
LEEA dar teigia, kad ESO pasižymi visiška teisine savivale ir naudojasi stipresniojo teise.
„2017 metų rudenį dėl gausių kritulių susidarė ypač nepalankios gamtinės sąlygos darbams skirstomajame elektros tinkle atlikti, vėliau prasidėjo įšalas. Ūkininkai dėl tokių oro sąlygų reikalavo ir gavo kompensacijas, tuo tarpu ESO rangovams už tuo metu neatliktus darbus skyrė baudas ir delspinigius. Bendra nuobaudų suma siekia kelis milijonus eurų.
Rangovai tuo metu dažniausiai tenkindavo ūkininkų prašymus su savo technika nevažiuoti į šlapius laukus ir negadinti pasėlių ir kelių. Tačiau kai rangovai prašydavo dėl blogų meteorologinių sąlygų pratęsti darbų atlikimo terminus, ESO atsakymas būdavo – dalyvaudami konkurse rangovai turėjo tai įsivertinti.
Tokia situacija sukėlė didžiulį rangovinių įmonių nepasitenkinimą, įtampa dėl šio ESO sprendimo tvyro iki šiol. ESO sutiko panaikinti delspinigius, bet baudos liko. Tokia situacija rodo, kad iki šiol už tą patį dalyką rangovai būdavo baudžiami du kartus: delspinigiais ir baudomis.
Rangovai priversti bylinėtis dėl šimtatūkstantinių baudų, ESO paskirtų už tai, kad įmonės negalėjo dirbti užlietose teritorijose ar didelio įšalo sąlygomis. Šiuo metu teismuose yra 8 tokio pobūdžio bylos, dar keletą bylų rangovai rengiasi pateikti artimiausiu metu.
ESO sutiko, kad tokiose bylose reikėtų siekti taikaus susitarimo, galbūt tam panaudoti mediaciją. Tačiau tokie pažadai pasirodė esą niekiniai – pirmąsias bylas teismuose rangovai jau laimėjo, tačiau ESO atstovaujantys teisininkai tokius nuosprendžius skundžia aukštesnės instancijos teismams.
Kitas pavyzdys – projekto ar jo dalies suderinimo su valstybės institucijomis terminai būna ilgesni nei rangovams skirta propjektą parengti ir suderinti. Pavyzdžiui naujo vartotojo prijungimo projektui suderinti rangovams maksimaliai skiriama 40 kalendorinių dienų. Tuo tarpu topografinė geodezinė nuorauka per Lietuvos erdvės informacijos portalo Topografinių planų informacijos teikimo sistemą suderinama per 21 kalendorinę dieną. Su kitomis valstybinėmis institucijomis derinimas užtrunka dar 30 kalendorinių dienų. Taip viršijamas projekto parengimo terminas, neskaitant laiko kuris yra reikalingas pačio projekto parengimui“, – teigiama dokumente.
„Rangovinių įmonių inžinieriai ir vadovai nuolat teikia praktinius patarimus, nurodo taisytinas vietas, tačiau į juos niekas neatsižvelgia.
Paaiškėjus, kad ESO galimai klastojo kokybinius elektros tinklo rodiklius SAIFI ir SAIDI, asociacija pasiūlė sudaryti bendrą darbo grupę, kuri pasiūlytų sprendimus, kaip realiai, o ne popieriuje būtų galima pagerinti SAIFI ir SAIDI rodiklius. Į šį pasiūlymą ESO neatsižvelgė.
Naujajam įmonės vadovui M. Keizeriui buvo pateikti pasiūlymai, kaip būtų galima gerinti ESO veiklą ir bendradarbiavimą su rangovinėmis įmonėmis. Ilgametę patirtį turintys rangos įmonių vadovai suformavo ir įvardijo kertines ESO problemas, kurias išsprendus, procesai šioje valstybės įmonėje būtų efektyvesni ir sklandesni. Buvo pasiūlyti ir problemų sprendimo būdai, tačiau pasiūlymai net nebuvo apsvarstyti.
Dažnuose rangos įmonių atstovų darbiniuose susitikimuose su ESO vadovais nurodomos aktualiausios darbo elektros tinkle problemos, neefektyvios bendravimo su ESO procedūros, tačiau realiai jokios problemos nėra sprendžiamos“, – rašoma dokumente.
Penktasis argumentas – dispečerių reforma kelia grėsmę ESO tinkle dirbančių žmonių saugumui.
„ESO sumanė panaikinti dispečerines regionuose, visą tinklą valdys centriniai dispečeriai. Dispečeriai labai apkrauti, nurodymai atjungti įtampą elektros tinkle tikrinami pavėluotai, paprastai nakties metu.
Dėl tokio „efektyvumo“ eksperimento kyla didžiulė rizika elektros tinkle dirbančių žmonių saugumui, nes, nelikus regioninių dispečerių, kurie geriausiai žinojo vietos elektros tinklą, didėja lemtingos žmogiškosios klaidos tikimybė“, – rašoma dokumente.
Galiausiai asociacija ESO kaltina melavimu, išsisukinėjimu ir pažadų nevykdymu.
„Dėl nesugebėjimo valdyti investicijų srauto 2018 metų spalį–lapkritį ESO prašė rangovų dalį jau padarytų darbų priduoti 2019 metų pradžioje. Paaiškinimas – nėra pinigų apmokėti sąskaitas. Rangovai geranoriškai sutiko kredituoti valstybės įmonę.
Tačiau buvo sutarta, kad už kitą dalį darbų ESO sumokės 2018 metų gruodį. Tereikia darbus baigti ir juos priduoti užsakovui iki 2018 metų gruodžio 13 dienos. Rangovai dirbo ir savaitgaliais, kad suspėtų įvykdyti šį ESO reikalavimą.
Iki gruodžio 13 d. buvo priduota keli šimtai objektų už maždaug 10 mln. eurų. Tačiau ESO nepriėmė nė vieno objekto – visaip išsisukinėjo, melavo dėl neva esančių trūkumų, meluoti buvo liepta net regionuose dirbantiems ESO atstovams. O tereikėjo pasakyti tiesą – kad nėra pinigų – ir rangovai tai būtų supratę“, – sakoma rašte.
Atviri bendradarbiavimui
ESO atstovas T. Kavaliauskas papasakojo, kad asociacijos raštas įmonę pasiekė tik vasario 8 dieną (kai valstybės vadovams išsiųstas vasario 5 dieną). „Pati asociacija adresatų sąraše ESO nebuvo įtraukusi“, – pridūrė jis.
„Manome, jog būtų prasminga susilaikyti nuo platesnių komentarų, kol bus patikrinti visi susiję faktai ir teiginiai bei atsakyta visoms susijusioms šalims į pateiktą asociacijos raštą. Lygiagrečiai rengiami atsakymai į užklausas, gautas iš valstybės institucijų. ESO paprašyta pateikti atsakymus iki vasario pabaigos.
Pažymime, kad vasario 8 dieną, tik gavę raštą, inicijavome susitikimą su Elektros energetikos asociacijos atstovais, kad detaliai aptartume jų rašte keliamus klausimus ir nuogąstavimus.
Esame atviri bendradarbiavimui, diskusijai ir opių klausimų aptarimui su visomis suinteresuotomis pusėmis – asociacijomis, žiniasklaida ir panašiai, tačiau prašome supratingumo ir papildomo laiko Elektros energetikos asociacijos rašto turinio analizei.
Manome, jog darbinės diskusijos ir konstruktyvus bei atviras bendradarbiavimas yra efektyvesnis būdas spręsti kylančius klausimus“, – rašoma T. Kavaliausko atsakyme DELFI.
