Vokietijos gynybos finansavimo išlaidos iki 2024 m. rodo „reikšmingą padidėjimą“, žurnalistams Briuselyje sakė P. Shanahanas, pridurdamas, kad Vokietija prie NATO prisideda ir kitais būdais, tačiau tuoj pat patikino, kad to negana.
„Atsakant į jūsų klausimą dėl to, ar 1,5 proc. (bendrojo vidaus produkto, BVP) yra pakankamai. Ne. Turi būti dar daugiau“, - pareiškė P. Shanahanas. Šiuo metu Berlynas gynybai skiria tik 1,24 proc. BVP. Praeitą savaitę Vokietija pažadėjo iki 2024 m. gynybai skirti daugiau nei dabar žadami 1,5 proc. BVP, tačiau Berlynas atsisakė atskleisti tikslius finansavimo planus.
Gynybos sekretorius savo reikalavimus pateisino augančia Kinijos ir Rusijos grėsme bei kylančiomis rizikomis dėl telekomunikacijų infrastruktūros, kibernetinio saugumo, hibridinio karo ir karinių veiksmų kosmose.
Pasak laikinojo JAV gynybos sekretoriaus, Donaldas Trumpas „supranta poreikį atsižvelgti į šias grėsmes“, o pats P. Shanahanas pripažino apie grėsmes supratęs tik tada, kai pradėjo eiti gynybos sekretoriaus pareigas.
„Žinodamas tai, ką žinau dabar, išleisčiau dar daugiau. Visuomenė kol kas nesupranta augančios grėsmės masto“, - įspėjo P. Shanahanas.
Visos NATO šalys yra įsipareigojusios gynybai skirti 2 proc. BVP, tačiau šį tikslą šiuo metu yra įgyvendinusios vos 8 iš 29 NATO valstybių narių. D. Trumpas ne kartą išskyrė Vokietiją, vieną didžiausių NATO ekonomikų, kaip šalį, kuri nevykdo savo įsipareigojimų aljansui.