„Esu persekiojamas už savo idėjas, o ne už savo veiksmus... Neatsakinėsiu į kaltintojų klausimus“, – O. Junquerasas pareiškė Ispanijos Auksčiausiajame Teisme, kai jam pirmąkart buvo suteiktas žodis.
O. Junquerasui gresia iki 25 metų laisvės atėmimo, jeigu jis būtų pripažintas kaltu dėl maišto ir viešųjų lėšų netinkamo naudojimo. Šie kaltinimai susiję su 2017 metų spalį Katalonijos administracijos organizuotu referendumu dėl regiono nepriklausomybės, nors šį plebiscitą buvo uždraudęs teismas.
Po referendumo Katalonijos lyderiams paskelbus šio rytinio regiono nepriklausomybę Ispaniją apėmė didžiausia per kelis pastaruosius dešimtmečius politinė krizė.
„Laikau save politiniu kaliniu“, - pareiškė O. Junquerasas, atsakydamas į savo paties advokato užduotus klausimus.
O. Junquerasas ir dalis kitų katalonų separatistų lyderių jau ilgiau kaip metus laikomi ikiteisminiame arešte.
„Niekas, ką mes padarėme, nėra nusikaltimas – absoliučiai niekas. Balsuoti referendume – ne nusikaltimas. Taikiai dirbti dėl nepriklausomybės – ne nusikaltimas. Neįvykdėme nė vieno iš nusikaltimų, kuriais esam kaltinami“, – pridūrė jis.
Tarp 11 kitų kaltinamųjų šioje politinį krūvį turinčioje byloje, pradėtoje nagrinėti antradienį, yra buvusių Katalonijos vyriausybės narių, du įtakingų nepriklausomybės šalininkų asociacijų ANC ir „Omnium Cultural“ lyderiais, taip pat buvusi regiono parlamento pirmininkė. Jiems gresia 7–17 metų laisvės atėmimo bausmės.
Maištu kaltinami iš viso devyni atsakovai. Trys kiti kaltinami nepaklusnumu ir viešųjų lėšų iššvaistymu.
Ispanijos įstatymai maištą apibrėžia kaip „smurtinį ir viešą sukilimą“, tačiau lieka neatsakyta į esminį klausimą – ar būta kokio nors smurto.
Prokurorai atkreipia dėmesį į „smurto incidentus“ per protestus, prieš referendumą organizuotus dviejų aktyvistų grupių.
2017 metų rugsėjo 20-ąją aktyvistai buvo apsupę Katalonijos ekonomikos ministerijos pastatą, kai nacionalinė policija viduje vykdė kratą, mėgindama užkirsti kelią balsavimui.
Kaltinamieji neigia, kad referendumo kampanija buvo smurtinė. Jie pabrėžia, kad patys policijos pareigūnai smurtavo per reidus balsavimo apylinkėse referendumo dieną.
Buvusio Katalonijos prezidento Carleso Puigdemont'o, pabėgusio iš Ispanijos praėjus kelioms dienoms po Katalonijos nepriklausomybės paskelbimo spalio 27-ąją, tarp kaltinamųjų nėra.
Ispanijoje bylos dėl sunkių nusikaltimų nenagrinėjamos kaltinamiesiems nedalyvaujant.