Trečiadienio posėdyje buvo aptariami bendrovės „Lietuvos paštas“ veiklos efektyvumo ir optimizavimo klausimai.
Ministras sakė, kad paštas vos išgyveno po to, kai šios paslaugos rinka buvo atverta konkurencijai.
„Situacija, kurioje yra atsidūręs Lietuvos paštas, nėra ideali. Viena iš priežasčių yra ta, kad, kaip įprasta, po laiko yra prasčiau įvertinti, kas įvyko. Matome, kad Lietuvos paštui labai stiprų smūgį sudavė liberalizacija, kuri buvo įvykdyta 2012 metų pabaigoje. Pašto rinka buvo atverta bet kam, kas nori į ją įeiti. Pati reforma gal ir turi gerų minčių, bet blogai buvo tai, kad reforma įvyko per greitai, ir Lietuvos paštas jai buvo visai nepasiruošęs. Jis sprendė savo vidinius optimizacijos klausimus, nes laiškų, prenumeratos ir kitų dalykų apimtys mažėjo, ir staiga į patį pelningiausią sektorių - siuntų išnešiojimą - pateko Vokietijos, Prancūzijos, Estijos paštai“, - sakė R. Masiulis.
Jo teigimu, šie nauji konkurentai neturėjo įpareigojimų išnešioti laiškus ar prenumeratas už tam tikrą mokestį, dėl to neturėjo ir tokių kaštų, jiems nereikėjo išlaikyti pastatų.
„Jie iš karto metėsi į pelningiausią siuntų išnešiojimo sektorių ir didžiąja dalimi jį iš Lietuvos pašto paveržė. Lietuvos paštas, netekęs rimtų pinigų srautų, buvo dar labiau suspaustas, turėjo mažinti kaštus, atleidinėti paštininkus, uždarinėti skyrius. Tai apie pastatų išlaikymą ar kažkokį investavimą į kultūrinius objektus, be abejo, net jokios minties nebuvo“, - kalbėjo ministras.
Pasak R. Masiulio, šie metai yra pirmieji, kai jau yra stabilizavęsi pinigų srautai.
„Vos išgyvenęs toje laukinėje kovoje, Lietuvos paštas jau daro didesnes investicijas. Lietuvos paštas modernumo prasme yra labai atsilikęs nuo savo konkurentų, pavyzdžiui, neturi automatinės laiškų paskirstymo sistemos, į kurią dabar investuoja. Yra investicinis projektas. Vos vos išgyvenęs, Lietuvos paštas po truputį jau vis sėkmingiau konkuruoja su atėjusiaisiais. Bet tie, kurie atėjo ir užėmė apie 60 proc. rinkos, jie neturi jokių socialinių įsipareigojimų - nei paveldinių pastatų išlaikymo, nei kitų. Tai ta konkurencinė kova nėra 100 proc. lygi“, - pabrėžė R. Masiulis.
Jau beveik metus Lietuvos paštui vadovaujanti Asta Sungailienė pripažino, kad įstaigos veikloje automatizavimo lygis yra artimas nuliui.
„Be investicijų šiais laikais konkurencinėje aplinkoje yra iš viso neįmanoma. Minėtas investicinis projektas, planuojama, visa apimtimi turėtų pradėti veikti 2021 metais. Tai bus automatizuota ir laiškų, ir siuntų skirstymo linija. Šiuo metu, deja, Lietuvos pašte viskas yra dirbama tik rankiniu būdu ir automatizacijos lygis yra artimas nuliui“, - sakė A. Sungailienė.
Įstaigos generalinė direktorė išvardijo bendrovės finansinius ir kitus veiklos rezultatus, pernai du kartus atliktus darbuotojų atlyginimų didinimus. Komiteto narys Virgilijus Poderys replikavo, kad šis pristatymas tinkamas rinkodarai, tačiau neatskleidžia įstaigos problematikos, neparodo, dėl ko Lietuvos paštas atsidūręs tokioje nepalankioje padėtyje. R. Masiulis sakė, kad į šį pastebėjimą bus atsižvelgta ir Lietuvos pašto paprašė kitam kartui pateikti tokius duomenis.
„Dėl tam tikrų duomenų pastebėjimas teisingas, manyčiau, kad, esant pageidavimui, kai bus atliktas šių metų auditas, galime pristatyti ir pagrindinius rodiklius, kad galima būtų matyti pilnesnį vaizdą“, - sakė A. Sungailienė.
Ji sakė, kad Lietuvos paštas iš valstybės gauna subsidijas tik vienoje srityje - už prenumeratos pristatymą kaimiškose vietovėse. Įstaigos vadovė taip pat teigė, kad Lietuvos paštas dalyvavo „Sodros“ paskelbtame konkurse išnešioti pensijas į namus ir pasiūlė 12 proc. žemesnę kainą nei prieš tai buvusių 3 metų konkursų sąlygomis, nors ir didėjo minimali alga, ir transporto kaštai. Tačiau vis tiek pasirodė, A. Sungailienės teigimu, kad Lietuvos paštas iš konkurse dalyvavusių įmonių moka didžiausius atlyginimus.
„Kokiu būdu kiti rinkos dalyviai sugeba nemokėti arba mokėti tokius žemus atlygius, mes tikrai negalėtume pakomentuoti“, - sakė Lietuvos pašto vadovė.
Dėl Kauno centrinio pašto pastato A. Sungailienė sakė, kad jis nėra vienintelis įstaigos turimas kultūros paveldo objekto, tačiau jis - išskirtinis.
„Kauno pastatas (...) turi tam tikrų unikalių savybių. Dabar Vyriausybės lygmeniu yra sprendžiamas klausimas apie šio pastato išskirtinumo įvardijimą ir sprendinius, kurie užtikrintų, kad šis pastatas liktų valstybės globoje ir valstybės nuosavybei“, - sakė A. Sungailienė.
ELTA primena, kad pastaruoju metu itin aktualus tapo Kauno centrinio pašto pastato likimo klausimas. Kauno centrinio pašto rūmai yra svarbus Lietuvos laikinosios sostinės laikotarpio reprezentacinis statinys, tačiau rūmų būklė kasmet prastėja. Šiuo metu „Lietuvos paštas“ naudoja mažesnę dalį patalpų.
Didelio atgarsio sulaukė ir pensijų išnešiojimo problema. Konkursą išnešioti pensijas Kaune ir Vilniuje laimėjusi ir sausį jas į namus turėjusi išnešioti įmonė „Bastaras“ pasirodė neturinti tam pakankamai darbuotojų. Sausio gale „Bastaro“ įsipareigojimus pristatyti pensijas į namus Vilniuje bei Kaune perėmė Lietuvos paštas. Dėl to pensijos vėlavo keliems tūkstančiams senjorų.
