„Kelionei pasirinkome žiemos sezoną ne tik dėl galimybės pabėgti nuo minusinės temperatūros, bet ir puikiai žinodami, kad vasarą toje valstybėje mus tiesiog svilintų nepakeliamas karštis. Kadangi norėjome ne tinginiauti prie baseino, o kuo daugiau pamatyti, žiemos sezonas, kai dienos temperatūra laikosi apie 20 laipsnių, pasirodė pats patraukliausias“, – pranešime spaudai pasakojo tinklaraštininkė.
„Maršrutą dėliojomės pagal patogiausią grupinių ekskursijų į Sacharą laiką. Jos vyksta vos porą kartų per savaitę, o naktis dykumoje ir buvo svarbiausias kelionės akcentas. Patį Agadirą, kurio oro uoste leidžiasi lėktuvai, praleidome – tai po žemės drebėjimo sugriuvęs ir atstatytas mieste.
Miestų neieškojome, norėjome kuo daugiau autentikos ir gamtos. Agadiras, o tiksliau jo apylinkės, itin traukia vandens sporto mėgėjus – žiemą ten jų pilna iš viso pasaulio. Mes nusprendėme sukti kitu keliu ir vos nusileidę keliauti į Marakešą, tuomet laukė trijų dienų turas į Sacharą ir galiausiai – ramesnis poilsis Essaouira žvejų miestelyje ant Atlanto kranto“, – planais dalijosi A.Simėnaitė.
„Marakešas, jeigu atvirai, šiek tiek išgąsdino. Tai – itin judrus, nuolat šurmuliuojantis miestas, kurio pagrindinė aikštė kasdien tampa gyvačių kerėtojų, prekeivių ir maisto pardavėjų maišalyne. Reikia priprasti, kad prekeiviai visada stengsis išpešti keturis kartus didesnę sumą už bet kokį daiktą, tad privalai nuolat derėtis, negana to – saugotis vagių ar tų, kurie nori uždėti tau ant kaklo gyvatę ir už jos nuėmimą paprašyti papildomų pinigų.
Taip pat Marakešo medina laikoma viena klaidžiausių visame pasaulyje, todėl nereikia nustebti, jei vietinis, prieš tai tau parodęs neteisingą kelią, vėliau už palydą į reikalingą vietą paprašys pinigų. Sako, kad trečią dieną Marakeše būtinai jį įsimylėsi, tiesiog reikia laiko, kad praeitų pirmas kultūrinis šokas. Mes jo tiek neturėjome, bet faktas, kad kiekvienam pasiūlyčiau bent trumpam pajusti visai kitokį gyvenimo ritmą“, – patirtis pasakojo „Veidrodėli, veidrodėli“ autorė.
„Ankstyvą rytą iš Marakešo iškeliavome link Sacharos dykumos. Laukė grupinis turas, trunkantis net tris dienas – antrosios pavakarę jau buvome smėlio kalnuose. Pakeliui pamatyti miesteliai ir vaizdai buvo įspūdingi, tačiau nurungti dykumos didybės, matyt, neįmanoma. Įspūdingiausi, žinoma, buvo saulėlydis, saulėtekis ir Mėnulis, kurio atspindima šviesa net metė mūsų ir kupranugarių šešėlius ant smėlio.
Nors naktį dykumoje stipriai atšąla, puikiai įrengta stovyklavietė (kiek to galima tikėtis vidury smėlio kalnų) ir papildomi pledai tikrai mus išgelbėjo. Bet kuriuo atveju planuojantiems Maroką aplankyti žiemą tikrai patarčiau įsidėti termo ar kitų šiltų rūbų, kurie padėtų patogiai išgyventi naktis“, – teigė tinklaraštininkė.
„Kelionės pabaigoje mūsų laukusi Essaouira nustebino visai kitokia kultūra nei kituose iki tol matytuose miestuose. Čia – daugybė atsipalaidavusių turistų, banglenčių sporto mėgėjų, prekeiviai nesistengia nieko tau įbrukti per prievartą, po Marakešo viskas atrodė lyg sulėtėję. Ta ramybė po intensyvios kelionės buvo tikro aukso vertės, į Essaouira tikrai norėtųsi grįžti ir vėl“, – pasakojo A. Simėnaitė.
„Marokas be galo turtingas gamta: įspūdinga Atlanto pakrantė, sniegu pasidabinę Atlaso kalnai, dykuma, žalumos plotai – atrodo, kad į vieną valstybę gamta sudėjo viską, ką turi gražiausio. Žinoma, keliautojams labai aktualios ir kainos. Galiu nuraminti, kad lietuvių kišenei jos tikrai įkandamos. Su skrydžiais „Wizz Air“ oro linijomis, nakvynėmis, turu į dykumą, taksi iš vieno miesto į kitą, maistu ir net suvenyrais, kuriems tikrai netaupėme, dviem žmonėms savaitei išleidome apie 900 eurų.
Norint pasispausti tikrai įmanoma prasisukti ir su dar mažiau. Brangiausiai mums atsiėjo taksi Agadiras – Marakešas, Marakešas – Essaouira, Essaouira – Agadiras – už juos sumokėjome iš viso 220 eurų, tačiau norintys visada gali keliauti puikiu viešuoju transportu. Trijų dienų išvyka į Sacharą su pusryčiais ir vakarienėmis kainavo po 95 eurus asmeniui, skrydžiai mūsų pasirinktu laikotarpiu kainavo kiek daugiau nei 100 eurų žmogui.
Suvenyrams ir lauktuvėms išleidome apie 200 eurų – norintys gali taupyti, tačiau labai norėjosi parsivežti tik Maroke auginamų arganų aliejaus, keletą nuostabių vilnos apklotų ir kitų mielų smulkmenų“, – kainas atskleidė tinklaraščio autorė.
„Manau, keliaujantiems į Maroką svarbiausia pasiruošti tam, kad retkarčiais pasijausite lyg pinigų automatai, bet visa tai pasidaro beveik nesvarbu, kai susiduri su be galo įspūdinga gamta, paragauji puikaus maisto ir randi tau tinkamiausią miestą. Man šį kartą tai buvo Essaouira, bet Marokas – milžiniškas, jo neapkeliavome nė pusės. Gal kitą kartą atrasime ir dar mielesnių vietų“, – pasakojo Aistė Simėnaitė.
