Būtent apie tokias galimybes specialioje jaunimo dirbtuvių kurtoje laidoje „EPulsas“ pasakoja Guoda Lomanaitė, Jaunimo Tarptautinio Bendradarbiavimo agentūros (JTBA) vadovė. Pasak jos, yra dvi ES rėmimo programos: „Erasmus+“ ir „Europos solidarumo korpusas“, kurias Lietuvoje administruoja JTBA.

Neatrastos Erasmus+ galimybės

Be to, kad jaunimas vyksta pusmečiui ar metams studijuoti į kitą, dažniausiai, Europos universitetą, su „Erasmus+“ programa taip pat galima išvykti į trumpalaikius tarptautinius jaunimo mainus. Tai nuo savaitės iki dviejų mėnesių trunkanti veikla, kada jauni žmonės iš skirtingų šalių realizuoja bendrą sugalvotą idėją. „Jie, gavę finansavimą, gali susirinkti kažkurioje šalyje, kažkokioje konkrečioje vietoje ir kartu įgyvendinti savo projekto programą“, – aiškina G. Lomanaitė.

Pasak jos, ši programa yra plačiai paplitusi jaunimo tarpe bei yra gerai žinoma visuomenėje, tačiau siejama tik su studentais ir jų galimybėmis, nors iš tiesų po ja slepiasi dar ir visas neformalaus ugdymo baras, kuris leidžia jauniems žmonėms įgyvendinti tarptautinius arba vietinius projektus ir taip vis semtis tarpkultūrinės patirties, ugdyti supratimą, kas yra Europa, kokie mes esame skirtingi, bet kartu ir panašūs, bei įgyvendinti įvairius savo sumanymus.

Savanorystė – vienas iš būdų atrasti save

„Europos solidarumo korpuso“ programa siūlo savanorystės galimybę, kai žmogus iki 30 metų gali išvykti arba trumpalaikės savanorystės – iki dviejų mėnesių, arba ilgalaikės savanorystės – iki metų trukmės, bei įgyvendinti mažos apimties solidarumo projektus.

Nors „Erasmus+“ programa yra geriau žinoma jaunų žmonių tarpe, pašnekovė teigia, kad savanorystės projektai tampa vis žinomesni ir pabrėžia, jog ne tik lietuviai išvyksta savanoriauti, tačiau sulaukiama ir atvykstančių į Lietuvą jaunųjų savanorių, kurie prisideda prie institucijų, įstaigų ir įvairių organizacijų veiklos. Savanorystės amplitudė, kaip teigia pati G. Lomanaitė, yra plati: „Temos gali būti labai įvairios – socialinės, darbo su vaikais, seneliais, gali būti aplinkosauginės, gali būti projektai, įgyvendinami su imigrantais arba švietimo sektoriumi.“

Šios programos padeda ne tik įgyti patirties, bet ir atrasti save: „Turime nemažai jaunų žmonių, kurie išvažiuoja po mokyklos tik ją baigę, kurie, galbūt, galvoja, kad jie norėtų studijuoti vieną sritį, bet nėra įsitikinę, ir šitie projektai jiems leidžia pabandyti,“ – sako G. Lomanaitė.

Nauda sau ir bendruomenei

Norint išmėginti save šiose programose, G. Lomanaitė pirmiausia siūlo apsilankyti internetiniame tinklapyje www.solidarumokorpusas.lt, kuriame galima rasti visą pagrindinę informaciją – nuo pačios programos iki jos reikalavimų. Norintis išvykti gali užsiregistruoti duomenų bazėje, prisijungti prie organizacijų, kurios Lietuvoje tarpininkauja ir suteikia iformaciją apie galimybes.

Šiuo metu projektuose dalyvauja apie 5 tūkst. jaunų žmonių. Anot pašnekovės, tai yra nemažas skaičius, o norinčių netrūksta, todėl vykdoma dalyvių atranka. Tačiau ši, pasak G. Lomonaitės, yra sukurta tam, kad žmogus tikrai įsitikintų, ar ta vieta jam tinka, ar tai tikrai yra tokie lūkesčiai organizacijos ir jo paties, nes tai padeda vėliau išvengti daug problemų. Pašnekovė teigia, kad išsigąsti dėl to nereikėtų, ir pašmaikštauja, kad tai nėra taip komplikuota, kaip pildyti metinę pajamų deklaraciją.

Šiuo metu tokios programos yra įgyvendinamos 33 šalyse, dažniausiai – Europos Sąjungos valstybėse. Tačiau partneriauti šalys gali ir pasauliniu mastu, pavyzdžiui, projektas yra vykęs Martinikoje - Karibų jūros saloje, Atlanto vandenyne, nes sala priklauso Prancūzijai.

Pašnekovė, paklausta, kaip padrasintų svarstantį, bet dar nesiryžtantį dalyvauti šiose programose žmogų, atsakė: „Padrąsinimas tai yra tik tai nebijoti, dėl to, kad tai yra nauda jums asmeniškai ir nauda, galų gale, bendruomenei, į kurią jūs atvažiuojate, arba prie kurios veiklos jūs prisidedate, sakyčiau, kad tai yra labiau nuotykis.“

Visos laidos įrašą žiūrėkite čia: