Atvirkščiai, augintojų skaičius padvigubėjo, plotai padidėjo keletą kartų ir pradėta reikalauti panaikinti dalį draudimų, varžančių sektoriaus plėtrą. Siekiama, kad būtų galima uždirbti ne tik auginant narkotinių medžiagų neturinčias kanapes pluoštui (šiandien ši veikla leidžiama), bet ir perdirbti jų sėklas, lapus – tokia veikla šiandien draudžiama.

Atitinkamai keisti teisės aktų pakeitimai užregistruoti ir Seime.

Karolis, Anužis, Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) Tvarios žemės ūkio gamybos politikos grupės vadovas sako, kad ŽŪM kol kas nėra gavusi jokių siūlymų keisti galiojančią tvarką. Savo ruožtu valdininkai pokyčių taip pat neinicijavo.

Visgi pirmų metų blynas kiek prisvilo.

„Kai kuriems augintojams buvo bėdų nuimant derlių. Sudarytos sutartys su įmonėmis, kurios įsipareigojo nuimti kanapes, bet nespėjo, nes pradėjo per vėlai ir įvykdyti visas sutartis nebeleido orai. Jie ūkininkams kompensuoja patirtus nuostolius“, – pasakoja Aušrys Macijauskas, Lietuvos grūdų augintojų asociacijos vadovas, vienas iš pakeitimų iniciatorių.

Klaida buvo ir tai, kad pasirinkta netinkama technika.

Jis sako, kad šios netektys neišgąsdino žemdirbių, jie supranta, kad reikia išmokti dirbti naujoje srityje. Ūkininkai turi išmokti auginti, perdirbėjai perdirbti. Pačios kanapės kaip kultūra įdomi. Jos tinkamos sėjomainai, mūsų klimatas praktiškai idealus.

„Gaila, kad Lietuvoje iš kanapių galima gaminti tik pluoštą ir sėklas. Neleidžiama perdirbti kitų augalo dalių, kas Europoje sėkmingai daroma“, – dėsto A. Macijauskas.

Ūkininkus palaiko ir žemę dirbantys Seimo nariai.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrolės įstatymu bei remiantis Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento (toliau – Departamentas) išaiškinimu, kanapes, išskyrus Pluoštinių kanapių įstatymu reglamentuojamas pluoštines kanapes (t. y. sėjamųjų kanapių (Cannabis sativa L.) rūšies veislių augalus, kurie gali būti auginami tik pluoštui ir sėkloms arba sodininkystei), Lietuvoje auginti draudžiama. Departamento atstovai pabrėžia, kad Narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrolės įstatymo pakeitimas skirtas įteisinti tik vaistus, kurių sudėtyje yra kanapių, o ne jų auginimą ir platinimą Lietuvoje.

„Norime, kad kanapių žiedus ir lapus būtų galima naudoti įvairių preparatų gamybai. Tai arbatos, tepalai. Dabar tokių preparatų įvežimas ir net laikymas draudžiamas, nors, tarkime, Lenkijoje, jie legalūs, kaip ir daugumoje ES šalių. Būtent tokie produktai, o ne pluoštas patys pelningiausi. Kalbu apie gaminius, kurie neturi narkotinių medžiagų“, – planais dalinasi Seimo Kaimo reikalų komiteto narys Kazys Starkevičius, pats turintis ūkį, ir sako, kad Italijoje, kur panašus įstatymas priimtas pernai, jau atsirado atskiros specializuotos krautuvėlės. Tai tapo patrauklia veikla smulkiam verslui.

Tačiau Lietuvoje dabar sėklas galima naudoti tik jei jos neapdorotos. Pavyzdžiui, dėt į duoną. Tačiau iš jų spausti aliejų draudžiama.

Per penkerius metus pluoštinių kanapių plotai, Valstybinės augalininkystės tarnybos duomenimis, padidėjo keturis kartus, o augintojų skaičius – daugiau nei du kartus.

Pernai 182 augintojai deklaravo beveik 4000 ha pluoštinių kanapių laukų, tuo tarpu 2014 m. 79 augintojai buvo deklaravę 1069 ha. 2018 metais didžiausi plotai buvo apsėti ʽUso-31ʼ (1647,62 ha), ʽFinolaʼ (1000,78 ha) ir ʽFuturaʼ 75ʼ (634,41 ha) veislių pluoštinėmis kanapėmis. Iš viso šiais metais Lietuvoje auginta 16 pluoštinių kanapių veislių. Nors viskas ypatingai griežtai reglamentuojama, tačiau net ir laikydamiesi visų teisės aktų ūkininkai sulaukia netikėtumų. Pavyzdžiui, šiemet vienas žemdirbys užarė 15,43 ha pluoštinių kanapių, nes vietoj leistino 0,2 Tetrahidrokanabinolio (THC) buvo rasta 0,303. Žmogus augino ʽFuturaʼ 75ʼ veislę ir griežtai laikėsi visų įmanomų reikalavimų.

Ūkininkai kalba ir apie medicininių kanapių, turinčių narkotinių medžiagų, auginimą. Tačiau apie šios veiklos, galinčios iš vieno hektaro atnešti iki 100 tūkst. eurų pajamų, legalizavimą valdžios koridoriuose kol kas rimčiau nediskutuojama.

„Kai kurios ES šalys leidžia kanapes auginti medicininiais tikslais. Žinoma, laukams reikalinga apsauga, griežta kontrolė, tačiau mes mėginsime siekti, kad šis verslas būtų leidžiamas ir Lietuvoje“, – planais dalinasi Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjungos vadovas Vytautas Buivydas ir sako, kad nereikia kanapių sieti tik su narkotikais.

Medicininės kanapės skiriasi nuo tų, kurios naudojamos svaigintis. Tačiau kontroliuojančių tarnybų atstovai skeptiški ir pripažįsta, kad kol kas milžiniškas pasiekimas ir tai, jog leidžiama auginti pluoštines kanapes ir tai reikalavimai kur kas griežtesni nei reikalauja ES.

Nepaisant visko, jaunieji ūkininkai renka informaciją ir mėgina megzti ryšius su politikais, nes mano, kad tai gali būti puikus pajamų šaltinis mažiems ūkiams.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (31)