Estija pradeda Talino-Helsinkio tunelio projekto vertinimus

Estijos parlamento Aplinkos apsaugos komitetas pradeda Talino-Helsinkio tunelio po jūra projekto atitikimo aplinkosaugos reikalavimams vertinimus.

Projekto planus pateikė jo iniciatorė „Finest Bay Area Development“.

„Tai – ambicingas projektas. Jo įgyvendinimas reikalauja daugialypės ir kruopščios analizės, prieš imantis specialiojo planavimo. Poveikio aplinkai vertinimas yra neatskiriama projekto rengimo dalis. Šių tyrimų rezultatai turėtų tapti techninių sprendimų ir statybos planavimo pagrindu“, – pabrėžė parlamento komiteto vadovas Raineris Vakras.

Jis pridūrė, jog būtina išsiaiškinti, kokį poveikį projektas turės jūros dugnui, vandens kokybei, saugomoms teritorijoms ir faunai, žmogaus veiklai, žuvininkystei, gamtos ištekliams, laivybai.

Suomija tokį vertinimą pradėjo pradėjusių metų pavasarį.

Beveik prieš metus Suomijos verslininko Peterio Vesterbackos pirmąkart oficialiai pristatytame projekte numatytos dvi tunelio gijos – po vieną keleiviniams ir krovininiams traukiniams. Tunelis būtų 100 kilometrų ilgio, o traukiniai šį atstumą įveiktų per 20 minučių, išvystydami iki 360 kilometrų per valandą greitį. Tikimasi, jog keleiviniai traukiniai šiuo tuneliu per metus pervežtų iki 51 mln. žmonių.

Bendra projekto sąmata – 15 mlrd. eurų, investicijų atsipirkimo laikotarpis – 30 metų, tunelio eksploatavimo laikotarpis – 120 metų. 70 proc. išlaidų projekto įgyvendinimui tikimasi padengti Europos ir Azijos investuotojų lėšomis.

Šiuo metu yra parengtas dar vienas Talino-Helsinkio tunelio po jūra projektas – „FinEst Link“. Jo autoriai – Suomijos ir Estijos ekspertai – yra numatę itin greito traukinio „Hyperloop“ linijos panaudojimo galimybę. Šio projekto sąmata preliminariai vertinamas 16 mlrd. eurų.

Estija ir Suomija tikisi, jog jų sostines galintis sujungti tunelis po Suomijos įlanka taptų Baltijos šalių europinės vėžės geležinkelio „Rail Baltica“ pratęsimu.