Daugiausia projektų planuojama Vilniuje
Nekilnojamojo turto plėtotojų lūkesčiai šiemet geresni nei pernai: investicijoms vėl tampa patrauklūs sandėliai, daugiau nei trečdalis plėtotojų planuoja imtis bendrabučių projektų, o bendradarbystės erdvės jau numatomos didžiojoje dalyje biurų. Tokias tendencijas atskleidė šeštą kartą Lietuvoje apskaičiuotas nekilnojamojo turto lūkesčių indeksas.
Apskaičiuota indekso reikšmė 2019 metams siekia 75 punktus skalėje nuo 0 iki 100 – 9 punktais daugiau nei pernai. Jis vis dar gerokai viršija 50 punktų ribą, skiriančią verslo plėtrą nuo recesijos. Žemiausia indekso reikšmė buvo 2015-aisiais – 63, aukščiausia 2014-aisiais, kai siekė 78.
Dauguma į būsto projektus investicijas suplanavusių plėtotojų (54 proc.) tam planuoja skirti daugiau nei 10 mln. eurų, o 27 proc. tokių investicijų neplanuoja. Plėtotojai prognozuoja, jog šiemet patraukliausi rinkoje išliks būstai, kurių plotas 32-50 kv. metrų, o kaina – 58-87 tūkst. eurų.
Dažniausiai plėtotojai projektus (93 proc.) 2019-aisiais planuoja Vilniuje, Kaune (30 proc.), Klaipėdoje (14 proc.). Lyginant su praėjusiais metais planuojamų projektų Vilniuje daugėjo 7 proc. punktais, Kaune – mažėjo 13 proc. punktų, o Klaipėdoje nesikeitė.
Didžioji dalis projektų šiais metais vis dar bus sutelkta sostinėje, net 93 proc., 30 proc. liko Kaunui, o 14 proc. – Klaipėdai. Lyginant su praėjusiais metais, Vilniuje planuojamų projektų net 7 proc. daugiau, o Kaune – 13 proc. sumažėjo. Klaipėdoje planuojamų projektų skaičius išlieka stabilus.
„Eika“ plėtros vadovas Martynas Žibūda pastebėjo, kad naujo būsto dalis vėl auga, o lūkesčiai yra labai teigiami. Anot jo, lyginant 2017-2018 metais parduoda panašus skaičius ekonominės klasės būsto, tačiau pastaraisiais metais gerokai padidėjo prestižinio būsto pardavimai.
Jis teigė, kad vidutinė būsto kaina padidėjo 11 proc., tačiau šį skaičių lėmė daugiausia tai, kad pirkėjai ėmė daugiau pirkti brangaus būsto.
Eksperto nuomone, rinkos tvarumą rodo kainos. Jis įsitikinęs, kad dabartinis būsto kainų augimas yra normalus ir sveikas rinkai.
Parduodamų būstų plotas vis mažėja
M. Žibūda patikino, kad per pastaruosius 10-15 metų vidutinis būsto plotas sumažėjo apie 10 kv. metrų – nuo 60 iki 50 kv. metrų.
„Aš sakyčiau, yra dvi priežastys, kodėl tai vyksta. Viena priežastis yra tiek pirkėjo, tiek pardavėjo racionalumas. Yra tam tikra psichologinė sandorio riba, ties kuria vyksta didžioji dalis sandorių. Pardavėjas stengiasi neviršyti tos sumos, pirkėjas irgi negali sau leisti. Tai reiškia, kad už tą pačią sumą brangstant kaštams ir didėjant kvadratinio metro kainai stengiamasi sukurti tą pačią vertę efektyviau išplanuojant, efektyviau išdėstant pastatus“, – kalbėjo ekspertas.
Anot jo, mažėjant būstų plotui vystytojai stengiasi kuo efektyviau išplanuoti erdvę, pvz., atsisako didelių koridorių, sujungia virtuvę su svetaine.
Kita priežastis, kodėl mažėja būstas, M. Žibūdos nuomone, yra naujo produkto atsiradimas – būsto nuomai atsiradimas. Pirkėjai vis dažniau įsigyja būstą investicijai.
„Investavęs ar 50, ar 70 tūkst. gauni panašią nuomą iš buto, tai investavęs 50 tūkst. greičiau susigrąžini tuos pinigus gaudamas labai panašią nuomą. Juo labiau, kad ir nuomininkai, kurie ten gyvena, mato tą vertę, turėti 3 kambarius ar 2 kambarius jiems didelio skirtumo nėra, o langų kiekis jiems yra svarbu“, – tvirtino M. Žibūda.
S. Vagonio manymu, pirkėjas paprasčiausiai nėra finansiškai pajėgus įsigyti didesnį būstą. Pasak jo, mažai kas savo pageidavimu renkasi gyventi mažesniame būste, nebent nori gyventi arčiau centro, tuomet tenka pirkti brangesnį ir mažesnį būstą.
„Arba perku brangų, bet šiek tiek mažesnį būstą centre, arba gyvenu labai patogiai kažkur užmiestyje“, – tikino S. Vagonis.
Pasak jo, mažesnių būstų populiarumas išaugo tik iš noro sutaupyti. Ateityje viskas priklausys taip pat nuo pajamų – jei gyventojai bus turtingesni, atitinkamai jie galės nusipirkti ir didesnio ploto būstą.
Finansavimo galimybės sunkės, bet rinka liks stabili
„Inreal“ tarpininkavimo departamento vadovo Juliaus Belanoškos teigimu, dabar bankų tikslas nebėra vien didinti kreditų skaičių, tad pasitaiko klientų, kurie grįžta nusivylę ir negavę paskolos. Bankų tikslas šiuo metu yra išlaikyti kokybišką kreditų portfilį.
„Vis daugiau atsiranda klientų, kurie norėtų įsigyti, bet neturi galimybių dėl finansavimo politikos pasikeitimo. Bet aš nesakyčiau, kad jų yra tiek daug, jog tai darytų lemiamą įtaką pardavimų skaičiams, nes pardavimai išlieka daugiau mažiau stabilūs“, – komentavo J. Belanoška.
NT ekspertų nuomone, Vilnius turi visas galimybes didinti pardavimus, didinti pasiūlą, tam turi įtakos paties miesto augimas bei pamažu didėjantys atlyginimai. Visgi, anot J. Belanoškos, atlyginimų didėjimas gali kirsti antru lazdos galu, mat tai reiškia, kad ir būsto pardavėjai turi savo darbuotojams didinti atlyginimus, o tai gali turėti įtakos galutinei būsto kainai.
Regionai, J. Belanoškos nuomone, skirtingai nei Vilnius, turėtų ne augti, o išlaikyti rinką stabilią arba bent jau stengtis tai padaryti.
Ekspertai sutaria, kad būsto rinka turėtų išlikti stabili. S. Vagonis šiems metams prognozuoja nuosaikų vidutinės būsto kainos augimą.
M. Žibūdos nuomone, šiais metais investicijų į gyvenamąjį būstą grąža gali būti pakristi ir tai bus nemaloni staigmena investuotojams. Anot jo, grąža sumažėti gali dėl kaštų ir kainų augimo, kapitalo prieinamumas gali tapti sudėtingesniu. Rūpesčių gali sukelti ir sklypų, tinkamų gyvenamojo NT vystymui, sumažėjimas.
