Galvodami apie savo senatvės pensiją vieni pasirenka kliautis „Sodros“ išmokomis, kiti papildomai kaupia II pensijų pakopoje, treti dairosi ir į III pensijų kaupimo pakopą.
Ekspertai tikina, kad norint orios senatvės, geriausia kaupti ir II ir III pensijų pakopoje, atsidedant 10 proc. nuo savo pajamų. Mat „Sodros“ pensija ateityje gali siekti tik 30 proc. dabartinių pajamų, su II pakopa ši suma gali padidėti iki 55 proc. dabartinio darbo užmokesčio.
DELFI diskusijoje „INVL Asset Management“ Pensijų fondų ir mažmeninių pardavimų padalinio vadovė dr. Dalia Kolmatsui ir Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacijos Etikos tarybos nariu, „Aviva Lietuva“ pardavimų vadovas Voitech Petkevič laikėsi pozicijos, kad nepaisant to, kokias pajamas gauna asmuo, kaupti papildomai ir II, ir III pakopoje yra naudinga. Tačiau kaupiančiųjų atstovas mano, kad trečioji pakopa turėtų eiti nebent šalia antrosios, jei pasiskaičiavus matyti, kad pajamų iš pastarosios nepakaks.
„Iš savo kaip kaupiančiojo patirties sakyčiau labai paprastai. Jeigu žmogus gauna mažesnes nei vidutines pajamas arba artimas minimalioms, jam iš tiesų šiuo metu tikrai apsimoka kaupti per II pakopą. Dėl mažesnių mokesčių, tikslaus ir aiškaus griežto reglamentavimo. Tie, kurie jau uždirba didesnes pajamas, galbūt keletą kartų didesnes nei vidutinės, tuomet tie III pakopos sprendimai gali būti tinkami“, – teigė Pensijų fondų dalyvių asociacijos valdybos pirmininkas Marijus Kalesinskas.
Pašnekovų teigimu, svarbus ir amžius nuo kurio pradedama kaupti. Pavyzdžiui, jei iki pensijos liko 10 metų, tai jau per trumpas laikotarpis sukaupti reikšmingą sumą.
„Yra tam tikra taupymo norma, kuri rekomenduojama nuo žmogaus pajamų. Tai 10 proc. nuo žmogaus pajamų ir, jeigu jis 4,5 proc. atsideda II pakopoje, tai dar 5,5 proc. jis turėtų skirti III pakopoje su sąlyga, kad jis yra ganėtinai jaunas – iki 30 metų. Jei pradedama taupyti 40 ir vėliau tai taupymui jau turėtų skirti 15, jei ne 20 proc. gaunamų pajamų“, – teigė D. Kolmatsui.
Darbdaviai prisideda, tačiau svarbu „ant kieno vardo“ sutartis
Kaupiant II pakopoje yra nustatyta, kad automatiškai įtraukti atsidės 1,8 proc. nuo savo dabartinių pajamų ir palaipsniui ši suma augs iki 3 proc., tačiau galima kaupti jau pilnu pajėgumu – 3 proc. atsidedant nuo dabartinių pajamų ir gaunat valstybės paskatą 1,5 proc. nuo vidutinio darbo užmokesčio. Taip pat galima ir daugiau pervesti nei 3 proc. Jeigu pasirenkama kaupti ir III pensijų pakopoje, įmokų dydis nėra reguliuojamas.
„Mes turėjome klientą, kuris per mėnesį mums pervesdavo gal 10 kartų ir tai būdavo centų sumos. Jis gal taupydavo tokiu būdu, lieka nuo pirkinių ar dar kažko. Aišku, klausimas, kiek apsimoka administruoti tokias įmokas, bet žmogus kaupia tokiu pasirinktu būdu ir negali drausti. Tai iš esmės įmokų dydis visiškai nėra ribojamas. Yra įmonių, kurių darbuotojai renkasi priedus pervesti į III pakopą ir taupyti savo ateičiai. Tokiu atveju sumos gali siekti ir keliasdešimt tūkstančių kai kuriais atvejais. O kai kuriais tai gali būti ir euras, du ar dešimt.
III pakopoje administravimo mokesčiai yra didesni nei II pakopoje, nes II pakopa yra labai smarkiai reguliuojama rinkoje. Dabar mokesčių dydis per kelis metus sumažėjęs iki 0,5 proc. nuo valdomo turto. III pakopoje įmonės taiko ir įmokos mokestį, ir turto valdymo mokestį, bet jei lyginsi su analogiškais produktais investavimo produktais rinkoje, kurie siūlo plačiai išskaidytas investicijas, tuomet tai konkurencingas produktas mokesčių prasme“, – konferencijoje kalbėjo D. Kolmatsui.
Kaip teigė M. Kalesinskas, darbdaviui labiau apsimoka pervesti lėšas į III pakopą nei padidinti atlyginimą. Jis skaičiuoja, kad taip darbuotojas iš tiesų gauna 1,5 karto didesnę sumą. Tai yra, jei žmogui būtų padidintas 60 Eur atlyginimas, ši suma dar būtų apmokestinama mokesčiais, tad iš tiesų „į rankas“ suma būtų mažesnė, pervedant kaupimui į III pakopą, suma neapmokestinama pajamų ar socialinio draudimo mokesčiu.
„Palyginimui, ar algos padidinimas 60 Eur per mėnesį, ar skiriamos lėšos gyvybės draudimui ar III pakopai. Per 15 metų nauda darbuotojui būtų 6500 Eur per atlyginimą, o 10 800 tuos pinigus kaupiant ir investuojant“, – sako V. Petkevič.
Tačiau tuo pačiu darbuotojas gali jaustis lyg prirakintas įmonėje. Kadangi lėšos pervedamos ne į jo sąskaitą tiesiai, o į kaupimo. Dėl to svarbu atkreipti dėmesį į tai, kas yra sutarties savininkas.
„Tai gera priemonė darbdaviams pririšti, skatinti darbuotoją toje darbovietėje likti. (...) Priklauso, kas yra sutarties savininkas. Jei sutarties savininkas jūs, tai jūsų lėšos ir jūs valdote, jei darbdavys, tada dažnai yra papildomi susitarimai, kada darbuotojas galės naudotis tomis lėšomis, po kokio termino tą sutartį darbuotojui perleis“, – teigia V. Petkevič.
D. Kolmatsui prideda, kad tokia tvarka numatyta kaupiant gyvybės draudime. Kitaip yra, jei lėšos pervedamos į pensijų fondą.
„Paprastoje III pakopoje reguliavimas sako, kad sąskaita atidaroma jūsų vardu ir tos lėšos kaupiamos jūsų vardu. Tai jūs išeinate iš darbo ar liekate toje pačioje bendrovėje, lėšos jūsų sąskaitoje ir tada jau jūs nuspręsite, ką norite daryti“, – teigia pašnekovė.
Kaupimas pensijų fonde ir gyvybės draudime – daugiau skirtumų nei panašumų
III pakopoje iš viso kaupia apie 460 tūkst. žmonių, tačiau didžioji dalis – virš 400 tūkst. turi gyvybės draudimo sutartis. M. Kalesinsko teigimu, viena to priežasčių, kad gyvybės draudimo bendrovių agentai veikia daug aktyviau.
„Gyvybės draudimo sprendimai paprastai parduodami per samdomų agentų tinklą, jie aktyvesni, daugiau ieško klientų, dėl to turbūt daugiau sutarčių sudarytų su gyventojų. Tas aktyvus pardavimas iš oro neatsiranda, jis kainuoja ir kainuoja gyvybės kaupimo bendrovei, ji pelno siekiantis objektas, tai natūraliai reikia kažkur atsigriebti tuos kaštus ir sumoka vartotojas. Įtariu, kad ne visada tie klientai, kurie pasirašo sutartis, suvokia, kad tie kaštai ir mokesčiai gyvybės draudimo sutarčių yra didesni. Aišku, yra ten savų privalumų. Kai kada žmonėms yra patogiau gyvybės draudimo sutartį sudaryti, kai nori ne tik kaupti senatvei, bet tuo pačiu ir drausti gyvybę, sveikatą. Už tą patogumą tenka susimokėti“, – teigia M. Kalesinskas.
Tačiau gali būti ir taip, kad dalis pasirašiusiųjų sutartis kaupti III pakopoje, nežino skirtumo tarp pensijų fondo ir gyvybės draudimo sutarties.
„Visai neseniai nuskambėjo atvejis, kai žmogus kurį laiką kaupęs III pakopoje įsivaizdavo, kad tai yra III pakopos pensijų fondas ir, nepaisant to, kad turi teisinį išsilavinimą, nesugebėjo atpažinti, kad vis dėlto tai buvo ne III pakopos pensijų fondas, o gyvybės draudimo sprendimas, kuris panašus į III pakopos pensijų fondą. Daugiausia panašus tuo, kad naudojamasi ta pačia gyventojų pajamų mokesčio lengvata. Tačiau patys mechanizmai skirtingi.
Žmonės, kurie įsigyja investicinį gyvybės draudimą, o ne grynąjį pensijų fondą, ne visada supranta, kad dalis įmokos gali būti skirta padengti sveikatos draudimo rizikas ir į kaupimą nukeliauja tik pusė, ar daugiau, ar mažiau įmokos, bet tikrai ne visa, nes dalį sumos reikės sumokėti už gyvybės draudimą“, – sako M. Kalesinskas.
Tad iš ties, jeigu žmogus tikisi dalyvaudamas III pakopoje sukaupti nemenką priedą prie pensijos, jis turėtų suprasti, kad naudodamasis gyvybės draudimo pasiūlymais, tik dalį skiria kaupimui ateičiai, kita įmokos dalis padengia dabar gaunamas paslaugas.
„Yra gyvybės draudimo rūšių, kurių pagalba galima pasirūpinti ne tik kapitalo kaupimo ateičiai, bet ir draudimo paslaugomis, kokie dabar mūsų poreikiai. Savo šeimos apsauga, sveikata, apsidrausti nuo nelaimingų atsitikimų. Atitinkamai įmoka, kuri mokama į tokią sutartį, dalis skiriama toms draudimo rizikoms, kurias bendrovė prisiima, jei kas žmogui atsitinka, o dalis kaupiama ir taip didinamas žmogaus kapitalas“, – sako V. Petkevič.
D. Kolmatsui paaiškina, kad tuo tarpu pervedant įmokas į III pakopos paprastus pensijų fondus ,100 proc. tos lėšos investuojamos, nebent būna taikomas įmokos mokestis. Kai kuriose bendrovėse jis gali būti 2–3 proc.
„Visa atėjusi suma investuojama ir aiški to produkto paskirtis, kad jis skirtas ilgalaikiam kaupimui taupymui iki pensinio amžiaus. Daugiau tas produktas negali pasiūlyti kaip tik taupymą. Kuo dar skiriasi nuo gyvybės draudimo, kad nereikia rinktis investicinių krypčių. Tu gauni tam tikrą portfelį, kuris labiau orientuotas ar į akcijas, ar į obligacijas, tada priklausomai nuo amžiaus renkamasi. (...) Akcijų fondai uždirba vidutiniškai tarp 5–7 proc., obligacijų fondai tarp 3–5 proc. vidutinę metinę grąžą. Šiuo metu trys bendrovės teikia šią paslaugą ir čia asmuo gali keisti bendrovę. Su visa sutartimi gali pakeisti ir pereiti į kitą bendrovę gal ten investavimo grąža bus didesnė“, – teigia D. Kolmatsui.
Iš esmės, asmuo sprendimą priimti turėtų atsižvelgdamas į tai, ar jam norisi tik investavimo, ar ir draudimo paslaugų.
M. Kalesinskas prideda, kad tai dar vienas didžiulis skirtumas – žmogus turi galimybę judėti tarp pensijų fondų su savais pinigais, tarp gyvybės draudimo bendrovių su kaupiama suma taip lengva judėti nėra.
„III pakopos žmogus, jeigu jam nebepatinka valdytojas, kur kaupia su savo pinigais, gali judėti į kitą pensijų fondą, niekas to neapribos. Gyvybės draudime žmogus daugiau mažiau pririštas su tuo kaupimu ir tokio sprendimo, kaip pereiti į kitą gyvybės draudimo bendrovę ar persinešti tuos sukauptus pinigus į III pakopos pensijų fondą nėra numatyta. Tuomet jau reiktų nutraukinėti sutartį, sudarinėti naujas sutartis kitur. Nutraukimo atveju tikėtina, kad reiktų susimokėti papildomus mokesčius, susimokėtum mokesčius valstybei, nes buvo naudotasi lengvata.
Žmonės nežino paties mechanizmo. O jis yra toks, kad kai kaupiate gyvybės draudime, tie pinigai visgi yra tos gyvybės draudimo bendrovės balanse. Gerai kol viskas gerai, bet jeigu būtų problemų, finansinių sunkumų, tarkime tos bendrovės bankrotas, tai tie pinigai yra tos gyvybės draudimo bendrovės balanse. Tuo tarpu III pakopos pensijų fonde jie yra atskirti, ir valdytojas gali išnykti nuo žemės paviršiaus, perims naujas valdytojas valdyti, bet jūsų pinigams tai įtakos neturės. Tai papildomos rizikos, kol jos nesirealizuoja kaip ir nieko baisaus, bet kartais žinome, retsykiais ir blogų dalykų nutinka“, – DELFI studijoje kalbėjo M. Kalesinskas.
Į tai Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacijos Etikos tarybos narys iš karto atsakė, kad yra priežiūros įstaigos, kaip Lietuvos bankas, kuris prižiūri visas draudimo bendroves.
„Yra sukuriami kapitalo rezervai, kurie garantuoja ir užtikrina, kad įmonė turės pakankamai lėšų įvykdyti savo įsipareigojimus. Tad taip sakyti, kad visiškai laukiniai vakarai, negalima. Sektorius atsakingai prižiūrimas.
Kalbant apie sutarties perkėlimą ir valdymą, tai iš tikrųjų galima gyvybės draudimo sutartyje lengvai koreguoti savo poreikius ir sutarties savybes. Jeigu turiu draudimo sumą didesnę toje sutartyje, esant poreikiui galiu mažinti iki minimumo, kitų draudimo apsaugų galiu atsisakyti ir taip nukreipti savo lėšas maksimaliai į kaupimą. Tai lankstus sprendimas. Kalbant apie keitimą investicijų, norint spręsti, kur nukreipti lėšas gyvybės draudimo sutartyje, yra platesnis pasirinkimas investavimo krypčių, kai yra keli III pakopos pensijų fondai, kur pasirenkamas subalansuotumas to pensijų fondo ir labiau bendrovė sprendžia, kaip tas lėšas nukreipia“, – teigė V. Petkevič, tačiau nepaneigė, kad nutraukiant sutartį bendrovei gali tekti susimokėti 50 eurų sutarties nutraukimo kainą.
Dalyvaujant III pakopoje per gyventojo pajamų mokesčio (GPM) lengvatą galima susigrąžinti iki 300 Eur. Pašnekovai primena, kad reikėtų kaupti ne mažiau kaip 5 metus ir lėšas iš pensijų fondų atsiimti ne anksčiau kaip likus 5 metams iki valstybinei socialinio draudimo pensijai gauti nustatyto pensinio amžiau. Kitu atveju, tos lėšos būtų apmokestinamos GPM.
„Turėkime omeny, kad GPM lengvata bus apmokestintos tik tos lėšos, kurioms naudota GPM lengvata. Mes turime lubas iki 1500 Eur metinių įmokų ir viskas, tada GPM lengvata nebegalioja. Kitas dalykas, jei žmogus kaupia ir nesinaudoja GPM lengvata, tokiu atveju neatitikus tų dviejų sąlygų, apmokestinamas tik prieaugis“, – sako D. Kolmatsui.
Sulaukus pensinio amžiaus ar likus mažiau nei penkiems metams iki pensinio amžiaus galima atsiimti vienkartine išmoka sukauptą sumą, taip pat galima nustatyti ir periodines išmokas arba įsigyti anuitetą. Mirties atveju, lėšos yra paveldimos. Jei kaupiama pensijų fonde, tuomet vadovaujantis Civiliniu kodeksu arba testamentu nustatoma, kas jas paveldi. Jei kaupiama gyvybės draudime, sutartyje yra nurodoma, kam tos lėšos atitektų.
