Tokią išvadą, įvertinusi VRK darbo reglamento projektą antikorupciniu požiūriu, teikia Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT).
STT vertinimu, VRK narių parengtas naujas darbo reglamentas leistų nariams užsirašyti daugiau darbo valandų, būtų atsisakyta reikalavimo teikti ataskaitas dėl konkrečių padarytų darbų, o komisijos nariai savo darbo laiką patys pažymėtų darbo laiko apskaitos žiniaraštyje, nurodydami trukmę valandomis.
„Numatomi pakeitimai vertinami, kaip ydingi, nes sudaro galimybes galimai nepagrįstai prisirašyti papildomų darbo valandų, net nenurodant, už kokių darbų ir užduočių atlikimą“, – dokumentą vertina STT.
STT reglamentą nusprendė įvertinti savo iniciatyva, „atsižvelgdama į viešojoje erdvėje esančią informaciją, kad VRK nariai nepritarė siūlymui kreiptis į STT“ antikorupcinės išvados“.
VRK sausį nusprendė kreiptis į Vyriausiąją tarnybinės etikos komisiją, kad ši įvertintų naujai parengtą komisijos darbo reglamentą, tačiau nepritarė komisijos pirmininkės Lauros Matjošaitytės siūlymui kreiptis į STT. VRK vadovė tuomet sakė, jog pati kaip įstaigos vadovė kreipsis į STT dėl antikorupcinio vertinimo.
Reglamento projektu numatoma išbraukti pareigą darbo apskaitos žiniaraščiuose išsamiai nurodyti visus konkrečius darbus ir jiems atlikti skirtas valandas, įtvirtinant tik prievolę žymėti savo darbo laiką, nurodant mėnesio dieną ir trukmę.
Taip pat numatyta apmokėti už pasirengimą posėdžiams, darbą posėdžių metu, sprendimų projektų parengimą bei redagavimą, teisės aktų projektų rengimą bei vertinimą ir kitų darbų atlikimą.
Įvertinę dokumentą STT korupcijos prevencijos specialistai taip pat teigia, kad reglamento pakeitimai lemtų didesnį VRK uždarumą ir mažesnę atskaitomybę visuomenei.
„Pavyzdžiui, ketinama nustatyti, kad kai kuriems svarbiems klausimams VRK galėtų sudaryti darbo grupes tik iš VRK narių ir sekretoriato darbuotojų, naikinama pareiga į posėdžius kviesti įvairių institucijų atstovus, ekspertus, specialistus. Nėra viešinama tokių darbo grupių sudėtis ir nagrinėjami klausimai, neskelbiami posėdžių protokolai“, – sakoma išvadoje.
STT siūlo detalizuoti, kokius klausimus galėtų spręsti darbo grupės, sudarytos tik iš VRK narių ir sekretoriato darbuotojų, o kokiems specifinių žinių ir kompetencijos reikalaujantiems klausimams turėtų būti kviečiami ekspertai ir specialistai. Taip pat siūloma VRK protokolus skelbti viešai interneto svetainėje, kad suinteresuoti visuomenės nariai galėtų su jais susipažinti.
STT taip pat laikosi pozicijos, kad viešumo stinga ir prašymų bei skundų nagrinėjimo tvarkai, o „VRK nariams norima suteikti pernelyg plačią diskreciją spręsti, kuriuos skundus nagrinėti, kurių – ne“.
STT siūlo numatyti informacijos apie išnagrinėtus skundus, tiesiogiai susijusius su VRK kompetencija, viešinimą.
Anot STT pranešimo, VRK turėtų per du mėnesius informuoti tarnybą, kaip atsižvelgta į pateiktus pasiūlymus.
Dabartinę tvarką laiko ydinga
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos į Vyriausiąją rinkimų komisiją (VRK) deleguotas Vilius Semeška teigė, kad labai gerai, kad STT pateikė pasiūlymus dėl naujos redakcijos veiklos reglamento projekto.
„Į tarnybos specialistų nuomonę, be abejo, bus atsižvelgta, vyks diskusija komisijoje. Kyla tik pagrįstų abejonių, ar VRK pirmininkė nusiuntė galutinį reglamento projektą į STT, prie kurio buvo pridėtas ir priedas Nr. 1, tai yra darbo laiko apskaitos žiniaraštis – detalizuojantis visus VRK narių atliekamus darbus pagal funkcijas. Nes tokio priedo vertinimo STT net nepateikė“, – feisbuke rašė VRK narys.
Pasak jo, šiuo metu galiojanti tvarka yra ydinga, kai VRK pirmininkė vienasmeniškai turi galimybę manipuliuoti darbo užmokesčiu VRK nariams išbraukdama ar pridedama darbo valandas.
„Taip pažeidžiamas VRK narių nepriklausomumo principas, todėl atsiranda erdvė per skatinimą arba baudimą įtakoti VRK narių sprendimus (jau nekalbu apie komandiruočių skirstymą). O tai ir yra galimos korupcijos apraiškos, kurių, panašu, STT nevertino, nes nevertino dabartinio reglamentavimo“, – teigė V. Semeška.