Akivaizdu tai, kad meningokokas – liga, kur lemiama gali būti kiekviena minutė. Kaip atpažinti šią itin klastingą ligą, laidoje „DELFI Diena“ kalbame su Santaros klinikų Vaikų ligoninės infekcinių ligų sk. vedėja dr. Inga Ivaškevičiene.
– Neseniai nuskambėjo žinia, kai Kauno medikai turėjo kelis žaibinio meningokoko atvejus. Laimei, gyvybes pavyko išsaugoti, tačiau medikai buvo priversti amputuoti dalį galūnių, kitais atvejais pašalinamos ir didesnės galūnių dalys. Kodėl to reikia?
– Tai yra ir liūdni, ir tuo pačiu džiaugsmingi atvejai. Džiaugsmingi tuo, kad pavyksta išsaugoti vaiko gyvybę, tai yra neįkainojama, tai didžiausias prioritetas. Deja, meningokokas yra tokia liga, kuomet yra sutrikdoma kraujotaka, sunaikinamos kraujagyslės, deja, bet ligos vystymosi metu tai įvyksta. Pirmiausia nukenčia tos vietos, kur kraujotaka yra labai svarbi, tai, pavyzdžiui, galūnės. Kai sutrikus, vyksta audinių nekrozė ir tada atsitinka tokių atvejų, kai nebepavyksta išgelbėti. Tai yra grėsmingos meningokokinės infekcijos komplikacijos.
– Kaip dažnai pas jus patenka vaikai, užsikrėtę meningokoko virusu?
– Meningokokas – tai bakterinė infekcija. Negalėčiau konkrečiai pasakyti, kiek tokių atvejų pasitaiko mūsų ligoninėje, bet Lietuvoje yra skaičiuojama apie šimtas asmenų per metus.
Laimei, ne kiekvienais metais toks skaičius yra pasiekiamas. Bet mūsų ligoninė yra vienas iš pagrindinių centrų, kur patenka sergantys vaikai. Būtent Vilniaus mieste yra bene daugiausia sergančių, bet vis dažniau tenka išgirsti, kad su tuo susiduria ir kolegos iš Kauno. Taigi, galima sakyti, kad rizika yra visoje Lietuvoje, bet statistiškai dažniau pasitaiko būtent sostinėje.
– Kas tai lemia?
– Manau, kad galbūt vienas iš tų veiksnių yra tai, kad Vilniuje gyvena didžioji Lietuvos žmonių dalis, bet manau, kad ne tik tai. Deja, kitų faktorių mes neturime ir mokslas negali to paaiškinti.
– Kokia dažniausiai yra šios ligos eiga?
– Ji gali būti labai įvairi ir klastinga. Yra išskiriamos kelios klinikinės formos. Liaudiškai sakant, gali būti ir sloga, kartais ji galėtų būti kitokia, labiau pūlinga, tačiau kai kuriems žmonėms tas meningokoko sukėlėjas gali patekti į kraują ir sukelti sepsį, ir gali pažeisti smegenų žievę ar kitus organus. Maždaug apie 10 procentų tų pacientų, kurie suserga meningokokiniu sepsiu, jiems gali išsivystyti žaibinio meningokoko infekcija. Taigi nereikėtų dėti lygybės ženklo tarp meningokoko ir žaibinės meningokokinės infekcijos.
– Bet kuriu atveju, atrodo, kad be komplikacijų neapsieinama.
– Gali būti, kad sukėlėjas patenka į kraują ir mes labai greitai pradedame gydymą ir tuomet užkertame kelią tolimesniam ligos vystymuisi arba tam tikro individo imuninė sistema yra labai stipri. Mes tiksliai nežinome, kokie tie imuninės sistemos veiksniai, lemiantys, kodėl vienam būna žaibinė forma, o kitam – be komplikacijų. Bet jeigu tai nekomplikuota forma, ji gali praeiti be jokių pasekmių.
– Kokia tai liga ir kas gali susirgti?
– Gali sirgti įvairaus amžiaus žmonės, bet statistiškai yra apskaičiuota, kad dažniausiai serga mažamečiai vaikai iki penkerių metų. Ypatingai ji pavojinga kūdikiams pirmaisiais ir antraisiais jų gyvenimo metais.
– Apie žaibinę meningokoko formą yra kalbama dažnai, nes tai, jeigu teisingai suprantu, jau yra pasekmė.
– Iš jos nagų ištrūkti sudėtinga. Ir ne tik Lietuvoje, bet ir visose pažangiausiose Vakarų Europos klinikose. Atpažinti ligą pačioje pradžioje yra labai labai sudėtinga. Labai daug yra telkiama medikų ir mokslininkų pastangų, kad atrastume tą vienintelį faktorių, kuris leistų mums atpažinti ligą labai anksti. Iš tiesų, bandyta labai daug variantų tai išsiaiškinti, bet kol kas neturime tokio aukso standarto. Labai aktualu tampa skiepai. Jeigu neturime priemonės, kuri užkirstų kelią arba galėtume atpažinti, tai vienintelis dalykas, kuris gali padėti, tai užbėgti ligai už akių – pasiskiepyti.
– Ar įmanoma meningokoką atpažinti patiems sergantiesiems?
– Ką tėvai tikrai privalo padaryti, tai įvertinti vaiko būklę. Jie neprivalo žinoti, ar čia meningokokinė infekcija, ar ne, bet jie tikrai turėtų sureaguoti, jeigu vaikas blogai jaučiasi. Tai požymiai būtų tokie, kad karščiuojantis vaikas, nukritus temperatūrai, yra vis tiek vangus, nesidomi aplinka. Pamatote, kad sutrinka jo kraujotaka. Vaikams tai pasireiškia tuo, kad pasikeičia odos spalva. Aš manau, kad visi žmonės geba tai suprasti, nes tikrai vaikas atrodo blogai, atrodo sergantis.
Jis pradeda dažnai kvėpuoti, padažnėja širdies veikla. Jeigu tėvai jautriai įvertintų šiuos požymius, tada jie turėtų laiku ir greitai sureaguoti ir savo sergantį vaiką parodyti medikams. Aišku, vienas akivaizdžiausių požymių – bėrimas, kuris neišnyksta paspaudus. Bet kalbant apie žaibinę meningokoko formą, tai bėrimas jau yra gana vėlyvas požymis. Taigi būklės įvertinimas gali išgelbėti vaikui gyvybę.
– Bet kiek laiko reikia stebėti vaiką, kiek yra to vadinamojo auksinio laiko?
– Vaikas sukarščiavo ir per pirmas dvylika valandų tu vargiai gali pasakyti, kad tai ne meningokokas. Sergantį vaiką tėvai privalo labai prižiūrėti. Jeigu jie pastebi, kad nukritus temperatūrai, jo elgesys vis tiek yra vangus, jis atsisako valgyti, tuomet tikrai reikėtų sunerimti ir pasirodyti gydytojui. Jeigu jis nukritus temperatūrai toliau sėkmingai šokinėja ant lovos, tai greičiausia bus virusinė infekcija. Nerimauti tada nereikėtų.
– Meningokoko pradžią galima sumaišyti su peršalimu.
– Tuo ši liga ir klastinga. Ir tos pačios žaibinės meningokokinės infekcijos atveju mes visada stengiamės atpažinti kuo anksčiau, bet liga dar nebūna atskleidusi visų savo kortų. Pačioje pradžioje tu negali atskirti, ar tai yra virusinė infekcija, ar meningokokinės infekcijos pradžia.
– Ar įmanoma išgydyti meningokoką ir kokia to kaina?
– Gydomas yra antibiotikais. Tik, aišku, labai svarbu juos paskirti laiku. Antibiotikų kaina nėra didelė, bet jeigu mes kalbame apie pacientą, kuris serga žaibine meningokokine forma, tai ta kaina yra didelė. (…) Visų pirma, vaikos sveikatos kaina yra labai didelė. Kitas dalykas – stresas. Juk visiems jau vien išgirdus šios ligos pavadinimą, kyla šiurpas.
– Nuo pernai liepos vaikai iki trejų mėnesių yra skiepijami nemokamai. Ar tėvai yra aktyvūs?
– Siekiant išvengti meningokokinės infekcijos, skiepai, žinoma, yra pati efektyviausia priemonė. Lietuvoje skiepijami vaikai iki trijų mėnesių. Kol nebuvo kompensuojama vakcina, tėvai labai to siekė, dabar jie atsirado ir būna kitokių nuomonių, bet tos diskusijos yra labai svarbios. Bet kokios manipuliacijos skiepų klausimu nėra gerai. Meningokokinės infekcijos vakcina gelbsti gyvybę.
– Kaip į tai žiūri patys suaugusieji?
– Kaip ir minėjau, sirgti gali įvairaus amžiaus žmonės, bet statistiškai matome, kad serga daugiausia vaikai. Šioje situacijoje pats suaugęs žmogus turi ir priimti sprendimą, ypač kalbant apie tai, kad suaugę žmonės daug keliauja. Lietuvoje yra vienokia situacija, kitose šalyse yra kitaip. Kam reikia rizikuoti?
Bendra informacija apie ligą:
Ligos sukėlėjas
Remiantis ULAC pateikiama informacija, šią infekciją sukelia Neisseria meningitidis – gramneigiama bakterija. Ši bakterija sukelia beveik pusę bakterinių meningitų. Išskiriama daugiau nei 13 jos tipų, tačiau labiausiai paplitę A, B, C, Y ir W135. Ši infekcija paplitusi visame pasaulyje. Afrikoje labiausiai paplitęs A tipas, sergamumas dažnai pasiekia epidermį lygį Subsacharinėje Afrikoje, šis regionas vadinamas „meningito juosta“. A tipas Europoje susirgimus sukelia retai, čia labiausiai paplitę B ir C tipai. Susirgimai dažnesni šaltuoju sezonu: rudens –žiemos-pavasario mėnesiais.
Kaip užsikrečiama meningokokine infekcija?
Infekcija plinta oro lašeliniu būdu, imlūs asmenys artimo kontakto metu užsikrečia per kvėpavimo takus. Užkrėsti gali tiek sergantis asmuo, tiek sveikas bakterijų nešiotojas. Bakterijų nešiojimas gali tęstis iki kelių savaičių. Inkubacinis periodas svyruoja 1-10 dienų (vidutiniškai 4 dienos).
Meningokokinė infekcija yra pavojinga įvairaus amžiaus žmonėms, tačiau dažniausiai ja serga vaikai iki 5 metų amžiaus. Pavojus susirgti yra ir kitiems: esant susirgimams virusinėmis respiracinėmis infekcijomis, nusilpus imunitetui, stresui ir kita.
Kokie yra simptomai?
Ankstyvieji meningokokinės ligos požymiai panašūs į peršalimo ligų: karščiavimas, galvos skausmas, šaltkrėtis, sprando raumenų sustingimas, vėmimas. Ligai progresuojant ligos eiga sunkėja - išryškėja odos bėrimas.
Skiriamos šios klinikinės formos: lokalizuotos – lengvos (meningokokų nešiojimas, ūminis nosiaryklės uždegimas); generalizuotos – sunkios (meningokokcemija, meningitas, meningoencefalitas); retos formos (perikarditas, endokarditas, artritas, poliartritas, pneumonija ir kita).
Koks gydymas?
Meningokokinės infekcijos gydymui naudojami antibiotikai.
Susirgus rekomenduojama kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, savo šeimos gydytoją, kuris skirs atitinkamą gydymą.
Primena nemokamai paskiepyti kūdikius nuo mirtinos infekcijos
Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras pastebi, kad kol kas panaudota mažiau nei pusė kompensuojamų vakcinų nuo meningokokinės infekcijos.
Pasak specialistų, tėvai turėtų paskubėti skiepyti kūdikius, nes žiemą tikimybė užsikrėsti šia liga itin padidėja.
