Pernai Rusijos gamtinių dujų eksportas į Europą siekė 201 mlrd. kub. m., arba 3.5 proc. daugiau nei 2017 m., rašoma „Lietuvos energijos“ išplatintame prenešime.
Rusijos dujų pardavimai į Europą didėja jau ketvirtus metus iš eilės. 2015 m. dujų eksporto apimtys siekė 158,6 mlrd. kub. m. Šalies šiaurėje pradėjus veikti Jamalo SGD eksporto terminalui, pernai lapkritį Rusiją pirmą kartą istorijoje tapo antra pagal dydį SGD eksportuotoja į Europą po Kataro.
Keturis metus iš eilės didėja ir bendras SGD išgavimo kiekis pasaulyje, tačiau mažesniu tempu nei buvo prognozuota.
Agentūros „ICIS Energy“ duomenimis, pasaulinė SGD gavyba padidėjo apie 26 mln. tonų, arba 9 proc. iki 316 mln. tonų SGD (431 mlrd. kub. m.).
„ICIS Energy“ prognozuoja, kad šiemet pradėjus veikti naujiems projektams JAV ir Australijoje SGD gavybos augimas sieks net 361,5 mln. tonų SGD (493 mlrd. kub. m.). Šie metai taip pat svarbūs SGD ateities pasiūlai, mat laukiama sprendimų, ar investuoti į naujus terminalus, kurie pradėtų veikti po 2023 metų.
Daugiau nei pusę viso praėjusių metų SGD (apie 16 mln. tonų SGD) prieaugio sukūrė Kinija, kuri importavo 54 mln. tonų SGD, arba 42 proc. daugiau nei 2017 metais.
Tokį tempą Kinija palaiko jau trečius metus iš eilės vykdydama „blue skies“ (liet. Žydro dangaus) aplinkosaugos politiką, kurios tikslas mažinti oro taršą, palaipsniui keičiant anglį į dujas bei atsinaujinančius energijos šaltinius.
