1. Pasidomėti kūdikių miego ypatumais
Niekada ne per anksti kuo daugiau sužinoti apie kūdikių miegą ir kuo jis skiriasi nuo suaugusiųjų, ypač pirmaisiais gyvenimo metais. Žinodami apie šiuos skirtumus, tėvai gali ne tik geriau suprasti kūdikio miego poreikius, bet ir turėti realius miego lūkesčius, atitinkančius kūdikio raidą.
Dažnai tėvai nustemba sužinoję kiek miego per parą reikia kūdikiui ir kiek trumpai jis nepervargdamas gali išbūti aktyviu. Kodėl kūdikis nubunda anksti ir kodėl rekomenduojama anksti guldyti nakties miegui? Kodėl jis prabunda naktį ir kas gali padėti ramesniam miegui? Ir kada visgi galima „išmiegoti per naktį“?
Vos gimę kūdikiai dar neturi susireguliavusio, mums įprasto dienos/nakties ritmo, todėl jų miegas gana padrikas ir jiems visai nerūpi, kad tėvai norėtų ilsėtis jiems įprastu metu. Iki šio ritmo atsiradimo, paprastai apie 8-9 savaitę, bet kokie bandymai laikytis griežtos dienotvarkės tikėtina tik sukels daugiau įtampos tėvams ir pačiam kūdikiui.
Taip pat ženkliai skiriasi ir kūdikių miego ciklas, kuris tetrunka apie 40-50 minučių, lyginant su 90-120 minučių suaugusiųjų miego ciklu. Pasibaigus miego ciklui, mažylis gali išsibudinti arba, jei niekas nesutrukdo, sėkmingai pereiti į kitą ciklą ir miegoti toliau.
Pirmaisiais metais kūdikiai vystosi neįtikėtinais tempais. Nenuostabu, kad tokia mokslų ir įvykių gausa gali sutrikdyti miegą. Tačiau žinodami, kad dėl miego regresijos ar raidos šuolio nemiegotos naktys yra tik laikinas etapas, daug lengviau atsispirsite pagundai pasikviesti „pagalbon“ intensyvų supimą, gimnastikos kamuolį, naktinius pasivaikščiojimus su kūdikiu vežimėlyje ar kitas priemones, kurios, nors ir puikiai padeda sunkiu metu, netikėtai gali tapti sunkiai atsikratomu ilgalaikiu įpročiu.
2. Pažinti individualius kūdikio nuovargio ženklus
Gimus kūdikiui, kai kurie tėvai mėgina kruopščiai sekti rekomenduojamus būdravimo ir maitinimo laikus. Tokios rekomendacijos yra puikus atspirties taškas, tačiau vien jomis pasikliauti nepakanka. Svarbu prisiminti, kad kiekvienas kūdikis yra unikalus ir išmokti tik jam vienam būdingą „kalbą“. Atidžiai stebėdami savo kūdikį, gana greitai pastebėsite, kaip jis praneša apie savo poreikius valgyti, miegoti ar bendrauti, ir galėsite tinkamai į juos sureaguoti.
Ankstyvoje kūdikystėje, atsižvelgti į nuovargio ženklus netgi svarbiau nei laikytis rekomenduojamų būdravimo laikų, nes būtent jie apsaugo nuo vieno didžiausių kūdikių priešo – pervargimo.
Tai, kas mums atrodo tiesiog įprasta veikla, kaip apsilankymas parduotuvėje ar senelių vizitas, kūdikiams lengvai gali sukelti daugybę emocijų ir pervargimą. Pervargusį kūdikį ne tik sunku nuraminti, bet ir jo miegas būna negilus, su dažnesniais pabudimais.
3. Sukurti tinkamą miego aplinką ir ritualus
Miegui palanki aplinka, ramūs miego ritualai padeda kūdikiui fiziškai ir emociškai atsipalaiduoti, bei nusiteikti dienos ir nakties miegui.
Dienos ir nakties miegui namuose, migdykite kūdikį stipriai pritemdytame ar tamsiame kambaryje, prieš miegą jį išvėdinkite, palaikykite 20-22 laipsnių temperatūrą, dienos ir nakties miego metu leisdami negarsų baltąjį triukšmą.
Atkreipkite dėmesį į tinkamą kūdikio aprangą, nes per karšta ar per šalta gali būti viena iš naktinio nubudinėjimo priežasčių. Dauguma mažylių nedraugauja su antklodėmis, tuomet miegui galima rinktis miegmaišiukus.
Nors išpuošta lovelė atrodo tikrai mielai, miegui tinkamiausia minimalistinė aplinka. Žaismingos lovelių apsaugos, žaisliukai lovoje nerekomenduojami ne tik dėl SKMS (Staigios kūdikių mirties sindromo) prevencijos, bet ir dėl trukdymo miegui. Jie lengvai gali patraukti tarp miego ciklų išsibudinusio mažylio dėmesį ir taip visiškai išgainioti miegus.
Kalbant apie ritualus, viena svarbesnių jų funkcijų yra pranešti mažyliui, kad artėja poilsio metas ir pagelbėti pereiti į mieguistumo būseną. Taip apsieiname be siurprizų: ką tik žaidėme, o jau reikia miegoti.
Nėra universalių taisyklių, koks turi būti miego ritualas, kiekvienoje šeimoje jis kiek kitoks, taip pat ritualas kinta vaikeliui augant. Svarbu išlaikyti pasikartojančią veiksmų seką ir atkreipti dėmesį, ar jie tikrai kūdikį ramina ir jam patinka. Pavyzdžiui, maudynės viena dažniausių vakarinio ritualo dalių, tačiau kai kuriuos kūdikius užuot nuraminusios, jos labai stimuliuoja! Taigi, bandymo būdu, atraskite tai, kas maloniausia būtent jūsų kūdikiui.
Gražiais miego rutinos elementais galėtų tapti dainuojama (ne įrašas) lopšinė ir miela miego frazė, tarkim: „Akytės merkias, miegelis ateina“, kurias galima naudoti ir ruošiantis dienos miegeliams. Kartais tėvai pamiršta, kad dienos miegeliams taip pat reikia trumpo pasiruošimo, kurio metu mažylis nusiteiktų poilsiui.
4. Pabudus kūdikiui, reaguokite... lėtai
Tiesa ta, kad dažniausiai kūdikiai miega gana neramiai. Visai įprasta, jog miego metu jie niurna, juda, rodo įvairias grimasas ar netgi suverkia ar trumpam atsimerkia, tačiau netrukus vėl įminga. Tad tėvams, nedelsiant reaguojantiems į kūdikio verksmą, ypatingai sunku nepadaryti apmaudžios klaidos – išbudinti dar miegantį kūdikį. Tai viena iš priežasčių luktelėti prieš pradedant bendrauti su kūdikiu, tačiau ne mažiau svarbu ir tai, jog kūdikių stebėjimo tyrimai patvirtina, kad vos mėnesio laiko kūdikiai, nubudę naktį, geba vėl patys užmigti tyliai arba kiek paniurzgėje ar net trumpam suverkę. Bet kuriuo atveju, per greitai sureaguodami ir tarsi primigtynai siūlydami savo pagalbą, nepaliekame jiems galimybės pamėginti išmokti užmigti patiems.
Visgi išlaikyti pauzę nėra lengva, todėl pamėginkite „Švarių rankų“ metodą – kuomet prieš einant prie, kaip jums atrodo, pabudusio kūdikio, rekomenduojama nusiplauti rankas ir tik tuomet žiūrėti, ar kūdikiui tikrai reikalinga jūsų pagalba, o nakties metu, tiesiog išlaikyti panašios trukmės pauzę.
Nuo ankstyvo amžiaus, suteikdami kūdikiui šiek tiek erdvės pamėginti užmigti be išorinės pagalbos, formuosite patį svarbiausią, savarankiško miego įgūdį.
5. Neatidėliokite ramesnio miego
Kartais kūdikio miego įpročiai susiformuoja tarsi nejučia, juk ir mums patiems gera priglaudus pasūpuoti savo mažus kūdikėlius ar mėgautis artumu, kai jie žįsdami palaimingai panyra į miegą. Jie maži ir tėvų artumas tikrai reikalingas, tačiau tiesa ta, kad tokiu būdu dalis kūdikių tampa priklausomi nuo tėvų pagalbos užmiegant ir tokios pat pagalbos ima tikėtis prasibudinę tarp miego ciklų. Jei pagavote save jau kelintą kartą per naktį besikeliant, kad vienaip ar kitaip padėtumėte mažyliui vėl užmigti ir tai rimtai sekina jūsų jėgų atsargas, nebeatidėliokite ir imkitės švelniai šiuos įpročius keisti.
Pasitaiko, kad net savarankiškai miegantiems kūdikiams, dėl ligos, kelionės ar kitos neįprastos situacijos, atsiranda poreikis užmigimui naudotis tėvų pagalba. Tokiu atveju pamirškite visas taisykles ir jautriai reaguokite į kūdikio poreikius, ar tai būtų nešiojimas, ar dažnas žindymas. Tačiau vos gyvenimui grįžus į įprastą ritmą, nuosekliai ir ryžtingai atsisakykite tokių miego asociacijų, kol jos netapo rimtu įpročiu. Kuo greičiau pradėsite tai daryti, tuo lengviau mažyliui bus prisiminti, kaip jis miegojo anksčiau.
