Marie Kondo knygos netrukus bus perleistos Japonijoje iš naujo, o naujausias jos sumanymas – internetinis salonas, kurio tikslas – sukurti bendruomenę, padedančią sušvelninti tvarkymosi keliamą stresą ir vienatvę.
K: Kai kūrėte „Netflix“ serialą Kalifornijoje, kas jus labiausiai stebino žmonių gyvenimo ir apsipirkinėjimo būde, lyginant su Japonija?
A (Kondo): Labiausiai mane pribloškė pačių namų didumas. Ir tai, kad kiekvienas žmogus turi po garažą. Daugybė žmonių jį naudoja ne automobiliui laikyti, bet kaip sandėlį. O kai turi tiek daug vietos daiktų kaupimui, kas belieka – tiktai juos kaupti.
K: Ką manote apie socialinėje žiniasklaidoje kilusius nesutarimus dėl to, ar turėtume išmesti savo knygas?
A: Japonijoje tokios reakcijos dėl knygų niekada nesulaukiau, taigi man tai buvo naujiena. Tačiau šioje vietoje kyla daug nesusikalbėjimo. Visų pirma, mano metodo esmė – pasilikti daiktus, kurie kelia džiaugsmą. Taigi jei knygos kelia jums džiaugsmą, vadinasi, tikrai turėtumėte jas pasilaikyti. O įspūdis toks, tarsi raginčiau išmesti ir jas. Kažkas išplatino idėją, kad liepiu žmonėms pasilikti tik 30 knygų. Tikrai niekada to nesakiau. Niekada nepateikiau tikslaus skaičiaus. Bet, kai tvarkiausi savo pačios namus, iš tiesų pasilikau maždaug 30 knygų.
K: Visame pasaulyje turite tvarkymosi konsultantų tinklą, iš kurių beveik visos yra moterys. Ar vyrai neturėtų daugiau prisidėti prie namų ruošos?
A: Apskritai manau, kad moterys labiau suinteresuotos kurti gražią aplinką namuose. Tačiau visame pasaulyje netrūksta ir vyrų, skaitančių mano knygą, o „Netflix“ serijose visa šeima tvarkosi drauge, žinoma, įskaitant ir vyrus. Manau, jie patys jaučia, kiek daug džiaugsmo gali įnešti į savo gyvenimą pradėję tvarkytis namus. Užuot žiūrėję iš vyro ar moters pozicijos, prisiminkime, kad mes, šeima, esame namų gyventojai, todėl abiems svarbu kalbėtis apie tai, kaip norime organizuoti savo namus.
A (Kawahara): Tiesą sakant, aš tvarkymąsi palieku jai. Pats imuosi darbų, kurie reikalauja fizinės jėgos, ir sąžiningai grąžinu daiktus į vietą.
K: Auginate du vaikus – dvejų ir trejų metukų. Kaip jums pavyksta išsaugoti namus tvarkingus?
A: Kol neturėjau vaikų, stengiausi, jog mano namai visada būtų tobulai tvarkingi, kad bet kada galėčiau priimti svečius. Dabar man nepavyksta to padaryti, bet manau, kad reikia su tuo susitaikyti. Bandau mokyti vaikus tvarkos, bet neverta pernelyg stresuoti, kai nepavyksta to padaryti. Taigi stengiuosi pasiekti pusiausvyrą. Paprastai tvarkausi suguldžiusi juos į lovas.
K: Ar pati esate prisirišusi prie kokių nors konkrečių daiktų?
A: Jaučiu stiprų ryšį su visais savo daiktais. Jie yra mano nuosavybė. Kai žmonės klausia, kas man atneša didžiausią džiaugsmą, atsakau, kad galiu aistringai džiaugtis puodu, krištolo figūrėle ar kėde. Netgi pernelyg aistringai.
K: Žiūrint „Netflix“ šou, atrodo, kad tvarkymasis jums turi dvasinį aspektą. Ką apie tai manote?
A: Niekada nesistengiau atrodyti dvasinga. Seriale rengiuosi lygiai taip pat, tokiais pačiais drabužiais, kaip Japonijoje. Įprotis „pasveikinti namus“ – kažkas, ką dariau nuo pradžių. Kai rodydavausi per Japonijos televiziją, tą dalį jie iškirpdavo. Jiems atrodė, kad serialui apie tvarkymąsi tai nereikalinga.
