„Ši pozicija yra ne iš gero gyvenimo. Jeigu paštas būtų turtinga įstaiga, kur paštininkai gautų rinkos atlyginimus kaip privačiose kompanijose ir liktų dar pinigų pasirūpinti: atstatyti, renovuoti, tas erdves išpuošti – be abejo, tą ir turėtų daryti, – Žinių radijui antradienį sakė R. Masiulis. – Bet kai sprendžiami pirmo gyvybinio būtinumo klausimai, kaip pakelti algas vargingiausiems – tai yra situacija iš vargo, paštas nėra turtinga organizacija, aptekusi pinigais.“
Jis pabrėžė, kad šiuo metu paštininkai uždirba mažiausiai viešajame sektoriuje.
R. Masiulis taip pat priminė, kad Lietuvos paštui reikalinga tik labai maža dalis Kauno centrinio pašto pastato.
Jis tikino, kad naujasis savininkas privalėtų išsaugoti pastato vertingąsias savybes, todėl pastatas nebūtų sunaikintas.
„Bet koks pirkėjas, kuris įsigis, jau puikiai supras, ką jis įsigijo ir už ką atsako, tai šioje vietoje bijoti nereikia“, – kalbėjo ministras.
Klausimą dėl Kauno centrinio pašto privatizavimo Lietuvos pašto valdybai planuojama teikti šią savaitę.
Pastato likimu susirūpinta po to, kai sausio viduryje įvykus vandentiekio avarijai, buvo užlieta dalis pastato, vadinamo vienu svarbiausių Kauno tarpukario architektūros simbolių.
Dalis visuomenės kritikuoja tokius planus ir ragina pastatą palikti reprezentacinėms ir viešosioms funkcijoms, kuriant bendrą viešąją įstaigą su Kauno savivaldybe, tačiau dabartiniai miesto vadovai nėra linkę šio pastato perimti savo žinion ir ragina Susisiekimo ministeriją ir jai pavaldų Lietuvos paštą priimti sprendimus, kad pastatas būtų įveiklintas.