Pasak „Rosstat“, Rusijos ekonomikos augimas nuo 2017 m. užfiksuotų 1,6 proc. padidėjo iki 2,3 proc., gerokai aplenkdamas Ekonomikos ministerijos 1,8 proc. ir TVF 1,7 proc. augimo prognozę.
Tuo tarpu analitikai, tarp jų vyriausiasis Rusijos valstybinio plėtros banko VEB ekonomistas Andrejus Klepačas, abejoja duomenų tikslumu. Kaip rašo „Bloomberg“, pasak ekonomisto, „Rosstat“ galėjo pataisyti duomenis, kad jie priartėtų prie ambicingų ekonomikos tikslų, kuriuos išsikėlė prezidentas Vladimiras Putinas. Tačiau vidaus vartojimas šalyje pernai strigo, nes gyventojų pajamos beveik nedidėjo dėl dvejus metus trukusios recesijos.
„Statistika vis mažiau ir mažiau atspindi tikrąją ekonomikos būklę“, - tikino biržos makleris Vladimiras Tichomirovas, pridurdamas: „Nėra duomenų iš įmonių ar ekonominio aktyvumo, kurie rodytų, kad augimas siektų daugiau nei 2 proc. Tai kelia abejones dėl statistikos tikslumo.„
A. Klepačas naujienų agentūrai TASS teigė netikintis naujausiais „Rosstat“ duomenimis. Jo teigimu, realus ekonomikos augimas tikriausiai siekė vos 1,5 proc.
Rusijos ekonomika auga nuo 2017 m. po to, kai 2015 ir 2016 m. šalis išgyveno recesiją, daugiausia dėl kritusių naftos kainų.
„Rosstat“ duomenimis, Rusijos BVP pernai siekė 103,6 trln. rublių (1,38 trln. eurų), o augimą viešbučių ir restoranų sektoriuose sustiprino šalyje vykęs Pasaulio futbolo čempionatas.
Nors Rusija pradėjo atsigauti po didžiausios recesijos nuo 2000 m., kai šalį valdyti ėmėsi V. Putinas, BVP augimas vis dar toli nuo ekonomikos augimo tikslų, kuriuos išsikėlė Kremlius.
Pernai V. Putinas tikino norintis, kad jo kadencijos laikotarpiu Rusijos ekonomika augtų po 4 proc. per metus. Jis pažadėjo iki 2025 m. perpus sumažinti skurstančiųjų skaičių ir padidinti BVP vienam žmogui net 50 proc.
Tuo tarpu Rusijos centrinis bankas 2018-2020 m. laikotarpiui prognozuoja augimą tarp 1,5 ir 2 proc. bei ragina valdžią imtis reformų diversifikuoti ekonomiką, šiuo metu itin priklausomą nuo iškastinio kuro eksporto.
