Bet neseniai laikraščių pirmuose puslapiuose atskleisti įrodymai dėl duodamų kyšių bei lengvatinių sandorių tarp verslininkų ir valdančiojo Afrikos nacionalinio kongreso (ANC) pareigūnų leidžia numanyti, jog puvinys išplitęs daug giliau nei manyta. Skandalai, į kuriuos buvo įpainiotos tarptautinės bendrovės, kelia grėsmę investicijoms šalyje, kurioje ir taip jau trūksta kvalifikuotos darbo jėgos, vyrauja aukštos kainos ir klesti smurtiniai nusikaltimai.
„Čia galima įžvelgti tam tikrą sistemą: ištisos struktūros yra įpainiotos į korupcijos tinklus, - sakė Pietų Afrikos „Corruption Watch“ vykdomasis direktorius Davidas Lewisas.
Šalies dėmesys neseniai buvo prikaustytas į buvusio „Bosasa“ generalinio administracijos direktoriaus Angelo Agrizzi‘io liudijimą, transliuojamą per televiziją. Per devynias teisėjų kolegijos, tiriančios korupcijos bylas, dienas jis smulkiai atskleidė, kaip paslaugų bendrovė papirkinėjo J. Zumą, parlamentarus ir kitus valstybės pareigūnus.
Kraujuojanti širdis
Pernai tyrimo komisija išgirdo, kad kyšis iš Guptų šeimos vyriausybės pareigūnui, šiuo konkrečiu atveju – finansų ministrui, galėjo siekti iki 600 mln. randų (160 mln. JAV dolerių) – ir tokie dalykai vyksta šalyje, kurioje nedarbo lygis siekia beveik 28 proc. lygį.
47-erių metų Sabelo Legwathis, gamyklos darbininkas, gyvenantis Kagiso miestelyje šalia Krugersdorpas, į vakarus nuo Johanesburgo, grįžęs iš darbo vakare išgirdo glaustas išvadas, kurias priėjo jo šeimos nariai išklausę teismo posėdį: „Visa ANC keliaus į kalėjimą“. „Kai žvelgiu į savo šešiolikmetį sūnų, suprantu, kad negaliu balsuoti už žmones, kuriems, esu tuo įsitikinęs, jo ateitis visiškai nerūpi. Mano širdis apsipila krauju, kai galvoju apie šią kartą“, - kalbėjo S. Legwathis.
Cyrilas Ramaphosa, pakeitęs J. Zumą pernai vasarį, primygtinai tvirtina, kad partija visomis išgalėmis stengiasi susigrąžinti rinkėjų pasitikėjimą ir kad atliekamas tyrimas padeda demaskuoti galimas praeities piktžaizdes.
„Mes apvalėme savo šalį bei savo institucijas, - sakė jis neseniai kalbėjęs Indijoje.
Rinkimų metai
Tačiau atskleisti faktai gali pakirsti ANC pastangas įtikinti rinkėjus per greičiausiai gegužę vyksiančius rinkimus, kad partija, kurią į valdžios viršūnę prieš 25 metus atvedė Nelsonas Mandela, nėra draskoma korupcijos.
„McKinsey“ grąžino milijardą randų valstybinei elektros energijos tiekimo sistemai po bendradarbiavimo su partneriu, susijusiu su Guptomis; KPMG apkarpė personalą 1200 vietų, po to, kai klientai nuo jo nusigręžė, nes bendrovės auditoriai netinkamai atliko savo darbą ir prisidėjo prie banko griūties. Sandoriai, kuriuos laimėjo SAP ir „Bain“, taip pat sukėlė abejonių.
„Gana siaubinga“
„Mes vis dar ligi galo neatskleidėme problemos masto, ir padėtis išties gana siaubinga, - sakė tarptautinės krizių grupės vyresnysis konsultantas pietinės Afrikos klausimais Piersas Pigou. – Situacija be menkiausios abejonės yra labai labai bloga“.
Nors Pietų Afrika kovojo su papirkinėjimu ir prieš apartheido erą ir po jos, J. Zuma kaltinamas sutramdęs agentūras, persekiojančias baudžiamąja tvarka, ir leidęs korupcijos kultūrai suklestėti per savo devynerių metų prezidento kadenciją.
Buvęs lyderis, kuris teigia, kad Guptos buvę jo draugai, kaltinamas korupcija, susijusia su ginklų sandoriu dešimtąjį dešimtmetį. J. Zuma ir Guptų šeima neigia bet kokią nusikalstamą veiką.
„Turime ne vieną korupcijos pavyzdį ir iki J. Zumos, bet J. Zuma iškėlė korupciją į naujas aukštumas - sakė D. Lewisas. – Toks korupcijos mastas dar niekad neregėtas“.
Vienintelis Pietų Afrikos išsigelbėjimas gali būti šalies žiniasklaidos ir teismo organų sistemos tvirtumas, - sakė P. Pigou. Šios struktūros greičiausia ir padėjo Afrikos pramoninei valstybei nenukristi į žemesnes korupcijos bei nusikalstamumo indeksų pozicijas reitinguose.
Pagal naujausią Tarptautinės nevyriausybinės organizacijos “Transparency International” 180 šalių reitingą Pietų Afrika užima 73-ą vietą, parodė praėjusį antradienį paskelbta ataskaita. Tais metais, kai J. Zuma perėmė šalies valdžios vairą, Pietų Afrika užėmė 55-ą vietą.
„Mes turime gana tvirtas korekcines sistemas, rodančias pasipriešinimą, - sakė jis. - Svarbiausia dabar– ką prezidentas ir jo vykdomoji valdžia ketina daryti, kad būtų žengiama į priekį, siekiant užtikrinti tam tikrą atskaitomumą, nuo kurio priklauso tokia daugybė jo bendrakeleivių“.
