Dalis senolių tikino, kad dėl vėluojančių pensijų nebeturėjo, už ką nusipirkti maisto, o ką jau kalbėti apie gyvybiškai reikalingus vaistus.
Laiškininkę pasitikusi 82-ejų Emilija pasakojo, kad kiekviena diena, kai vėluoja pensija, yra skausminga: „Reikia mokėti už butą, už visus patarnavimus. Ir vaistų reikia. Pavalgyti tai dar gali ir duonos su kokiu cukrumi, dar namie yra. O be vaistų mes negyvename“.
Paštininkė Birutė Žuravskaja pasakojo, kad pažįsta visus senolius, kuriems neša pensijas. Ji tikino, kad žino, kur užtenka paskambinti į duris, kur reikia ir pasibelsti, o kur paskambinti telefonu, kad ateitų atrakinti duris.
Pensiją gavusi senolė „TV3 žinioms“ pasakojo nesuprantanti, kodėl pasikeitė paslaugų tiekėjas. „Mano protas gal ir nebeveikia kaip seno žmogaus, bet jeigu jie ir laimėjo, tai jiems reikėjo parodyti,kaip tas darbas dirbamas. Tai nėra taip paprasta, – pasakojo pensijos pagaliau sulauksi 82-ejų senolė. – Kartais baisu ir įsileist.“
Pensijas nešiojanti laiškanešė B. Žuravskaja teigė, kad per dieną turi pristatyti devynias pensijas, visiems pensininkams ji paskambino prieš dieną ir įspėjo, kad jos lauktų. „Viena moteriškė, sėdinti neįgaliojo vežimėlyje, verkė. Verkė iš laimės, kad neliks be pensijos, – kalbėjo laiškanešė. – Mes juk daugiausia nešiojam labai pagyvenusiems ir neįgaliems.“
Paštininkė pasakojo, kad nuo sausio, kai „Lietuvos pašto“ darbuotojams nebereikėjo nešioti pensijų, darbo krūvis sumažėjo, tačiau darbo liko: paštininkai nešioja laikraščius, siuntas.
Sutartis su pensijas turėjusia išnešioti įmone „Bastaras“ nutraukta, artimiausiais mėnesiais pensijomis pasirūpins „Lietuvos paštas“ ir vėl bus skelbiamas konkursas dėl pensijų išnešiojimo, nors pensininkai prašo nieko nekeisti ir leisti paslaugas toliau teikti „Lietuvos paštui“.
Ekonomistė Rūta Vainienė sako, kad reikia suteikti galimybę ir privačioms įmonėms teikti šią paslaugą. „Tai buvo pirmas žingsnis, pirmas blynas, kuris šiek tiek gal ir prisvilo, bet tai nereiškia, kad vėl sugrįžtam į „Lietuvos paštą“ ir panašiai. „Lietuvos paštas“ yra akcinė bendrovė, jie veikia komerciniais pagrindais, net turi kai kurias monopolines teises. Jie galėtų dalyvauti, greičiausiai, tame konkurse, jei toks pakartotinai būtų skelbiamas, lygiomis sąlygomis su visais kitais“, – kalbėjo Laisvosios rinkos instituto prezidentė.
„Lietuvos pašto“ atstovė Vaida Budrienė „TV3 žinioms“ teigė, kad pensijos turėtų būti išnešiotos per artimiausias dvi savaites. „Raginame senjorus būti namuose, laukti laiškininko“, – kalbėjo V. Budrienė.
DELFI primena, kad pensijas į namus gauna maždaug 200 tūkst. senjorų, kurie turi tokią teisę. Iš jų maždaug 97 tūkst. sausį turėjo sulaukti naujų pensiją atnešančių darbuotojų.
„Pamokas išmokome, darysime viską, kad tai nepasikartotų“, – sausio 29-ją laidoje „DELFI diena“ sakė „Sodros“ direktoriaus pavaduotoja Violeta Latvienė.
„Pagrindinė problema yra Vilnius ir Kaunas. Pirminiais duomenimis, Vilniuje negavo apie 2,5 tūkst. gyventojų, Kaune apie 1100. Šiandien pasakyti pagrindinę priežastį, kol neturime sugrįžusių kvitų ir nesame išanalizavę situacijos, negalėtume. Ko gero, vis tik pagrindinė priežastis išlieka netikslūs adresai. Buvę paštininkai žino, kur kas gyvena, o pasikeitus tiekėjui, ta konkreti informacija liko nedokumentuota.
Nereikia šnekėti, kas kaltas, bet situacija yra tokia, kad ilgą laiką nesikeitė tiekėjas, su paštininkais buvo susiklosčiusi situacija, kad visiems būdavo aišku, kur nešti. Situacija yra rimta ir reaguodama į tai „Sodra“ šiuo metu rengia dokumentus nutraukti sutartį su „Bastaru“ Vilniuje ir Kaune.
Tuo pačiu yra rengiama sutartis su „Lietuvos paštu“, pagal kurią bus užtikrintas pensijų išnešiojimo tęstinumas. Tuo pačiu „Lietuvos paštas“ imsis veiksmų, kad pensijos būtų išnešiotos. (…) Mes norėtume ir tikimės, kad gal mums pavyks jau penktadienį pradėti pristatymą, bet jeigu nepavyktų, tai pirmadienį „Lietuvos paštas“ tikrai pradės nešioti pensijas“, – laidoje „DELFI diena“ sakė „Sodros“ direktoriaus pavaduotoja Violeta Latvienė.
Tuo tarpu pagyvenusių žmonių asociacijos prezidentė Grasilda Makaravičienė neslėpė, kad susiklosčiusią situaciją vertina labai blogai. „Vertinu labai blogai, šie žmonės, kurie ėjo į konkursą, turėjo būti pasiruošę, o iš kur „Sodra“ žinojo, kas laimės konkursą. Reikia baigti su tais konkursais, jei žmonės patenkinti, kam reikia tą paštą vėl į konkursą stumti, jeigu žmonės turėjo grafikus, kada jie gaus pensijas. Lietuvos pensininkai gauna mažiausią pensiją visoje ES, jie pasiskaičiuoja, kada jie gaus pinigus, susimoka paslaugas, mūsų pensininkai negali gyventi be vaistų, o kas lieka – 100 eurų visam mėnesiui. Žodžiu, nepasisekęs blynas. Aš kaltinų ne „Sodrą“, – kalbėjo G. Makaravičienė.
Anot jos, per pastarąsias dienas sulaukė daugybės pensininkų skambučių, kurie nerimavo dėl savo pinigų. „Mano telefonai nerimo ir dieną, ir naktį, nes buvo paleista tokia žinia, kad viskas – jau „Sodra“ nemokės pensijų, lietuviai tiesiog kiršinami, to būti negali, o pensijų grafikas turi būti žinomas, žmogus turi žinoti, kada jis gaus pensiją. Buvau susitikęs su ministru, jis labai išgyvena dėl to, bankai irgi pasiruošę padėti kažkaip, kad tos kortelės būtų nemokamos. Tai reikia ir daryti. Labai noriu, kad daugiau to nepasikartotų. (…) Bet ne pensininkai nepatikslino adresų, visi adresai, kaip aš suprantu, buvo pašte. Tai ar sunku buvo per televiziją pasakyti žmonėms, kad atsiprašome ir toks nesusipratimas įvyko, deja, nebuvo atsiprašymo. „Sodra“ nežinojo, kodėl taip atsitiko rajonuose. Ne žmonės turi ieškoti, reikia žmonėmis pasirūpinti“, – laidoje sakė G. Makaravičienė.
V. Latvienės teigimu, situacija iš tiesų buvo labai sudėtinga, nes nieko nebuvo galima padaryti iki pat sausio 26 dienos.