Jis turėtų liudyti apie aplinkybes, susijusias su svarstymais dėl paminklo Jonui Basanavičiui sostinėje vietos.
Teisėsauga kaltina buvusį „MG Baltic“ viceprezidentą Raimondą Kurlianskį neteisėtai siekus, kad iš Vilniaus savivaldybės tarybos darbotvarkės būtų išimtas su tuo susijęs klausimas.
Šis posėdis vyko 2015 metų gruodį. Meras paskelbė, kad atideda klausimą dėl paminklo vietos, nes jį atsiima rengėjai.
Merui pasiūlius klausimas tąkart išbrauktas iš darbotvarkės ir į ją grįžo kitų metų kovą.
Koncernas „MG Baltic“ norėjo, kad paminklas J. Basanavičiui būtų statomas Konstantino Sirvydo skvere, tačiau galiausiai Vilniaus valdžia nusprendė pastatyti jį prie Lietuvos nacionalinės filharmonijos.
Pasak Vilniaus mero, „MG Baltic“ atstovai yra užsiminę, kad nepastačius paminklo K. Sirvydo skvere jis bus užstatytas pastatais.
R. Šimašius tikina, kad statybos šiame skvere, kaip ir kitose po karo susiformavusiose miesto erdvėse išgriovus pastatus, neplanuojamos.
Teisėjai taip pat turėtų klausti R. Šimašiaus apie 2015 metų kovą jo išsiųstą kreipimąsi į Lietuvos banką, kur kritikuojamos 2013-aisiais banko patvirtintos taisyklės, nustatančios kredito gavėjų mokumo vertinimą.
Meras teigia, kad laišką Lietuvos bankui parašyti jo paprašė advokatas Kęstutis Kvainauskas.
Politinės korupcijos byloje R. Kurlianskis kaltinamas davęs kyšių politikams už koncernui naudingų sprendimų priėmimą.
Byloje taip pat kaltinami buvęs liberalų lyderis Eligijus Masiulis, buvęs Seimo narys Šarūnas Gustainis ir eksparlamentaras, buvęs „darbietis“ Vytautas Gapšys. Seimo narys Gintaras Steponavičius kaltinamas piktnaudžiavimu, nesant kyšininkavimo požymių.
Kaltinimai byloje oficialiai pateikti ir pačiam koncernui „MG Baltic“, Darbo partijai bei Liberalų sąjūdžiui.
Nė vienas iš kaltinamųjų kaltės nepripažįsta, jie sako, kad teisėsaugos tyrimas vykdytas tendencingai.