Pasvajoti juk galima. O dabar pažiūrėkime, kokia situacija visoje Lietuvoje su ledo būkle, žuvų kibimu ir kitas aktualiais mums dalykais.
Pradėkime, žinoma, nuo Vakarų Lietuvos. Pirmoji žinia yra gera – ledas mariose yra ir dėl visą savaitę pamaryje buvusios minusinės temperatūros daug kur yra sustorėjęs. Todėl, labai tikėtina, kad jis puikiai atlaikys savaitgalį žadamą atlydį. Gal net į gerą toks atšilimas turėtų išeiti – nutirpdys sniegą ir nauja minusinės temperatūros banga, sinoptikų žadama, berods nuo antradienio, turėtų jį labiau sustorinti.
Šiuo metu dėl iškritusio sniego ledo storis mariose nėra vienodas: vietom – visas 15 cm, bet vietom ir vos šeši centimetrai. Dėl to „buranai“ važiuoja ne visur. Pavyzdžiui, Preiloje jie išdrįsta važiuoti tik 2 – 2,5 km į marių gilumą. Kitur gal ir toliau, bet irgi važiuoja tik tam tikrais, „patikrintais“ maršrutais.
Prastesnė situacija yra Ventės rage. Kaip sakė vietinis žvejys ir meškeriotojų vežiotojas Nerijus, čia ant ledo yra pripustyta labai daug sniego, per kurį nematyti nei properšų, nei kitų pavojingų vietų. Todėl jie su savo technika važiuoti nerizikuoja ir nelabai rekomenduoja lipti ant ledo šį savaitgalį net ir pėstiesiems.
Blogesnės naujienos dėl stintų. Populiariausiose vietose – Preiloje ir Nidoje šiuo metu jos kimba tikrai prastai. Per vakarą pagauna kas 10, kas 15 ar 20 vienetų. Kurių užtenka tik skrituliams ir vėliavėlėms pasistatyti. Užtat „maumai“ (taip vietiniai vadina vėgėles), matyt, nesulaukdami įprastinio stintų antplūdžio ir būdami dėl to itin alkani ir pikti, džiugina žvejus savo kibimu. Su stintom geresnė padėtis yra arčiau Klaipėdos, prie Kairių Poligono. Čia žmonės jau išsėdi ir šimtą, ir daugiau žuvelių.
Kolega Emilis Muliuolis sakė, kad stintų gerai jo pažįstami pagavo ir Juodkrantėje. Tris dienas jos neblogai kibo ir Drevernoje, bet paskutiniu metu, jų būrys ,matyt, pramigravo ir dabar jau jos nekimba. Girdėti gandai, jog verslininkai jūroje pradėjo jas traukti masiškai ir tai sakytų, kad masinė stintų migracija tik dabar prasideda pilnu pajėgumu. Jei tai tiesa, tai situacija į gerą pusę turėtų keistis labai greitai
Zarasiškiai ir panevėžiečiai pradėjo važiuoti stintauti į Jūrmalą. Diena, esą, stintų kibimo visiškai nėra, tačiau naktį laimingieji esą sugeba išsėdėti net po 10 ar 11 kilogramų šių žuvelių.
Su ešeriais kol kas mariose ne kas. Kas tikslingai jų ieško – pagauna iki dešimt dryžuočių per dieną. Žinant marių potencialą, tai yra tikrai ne kažin kas.
Beveik visur mariose neblogai kimba kuojos. Savaitgalį numatomas atlydys turėtų jas dar labiau suaktyvinti.
Geresnė situacija su ešeriais Rusijos marių dalyje. Prisiskambinau ten šiuo metu žvejojančiam Gintarui Zaksui, kuris sakė, pagauna visai neblogai. Buranai veža tik iš Rybačij gyvenvietės maždaug 4 kilometrus, o toliau jau reikia ieškoti ešerių savo kojomis. Iš Morskoje gyvenvietės dar iš vis dar niekas neveža – reikia kulniuoti iki ešerių pėsčiomis į marias gilyn maždaug 4 kilometrus.
Geresnė situacija su ledu Žemaitijos upėse. Ledas yra užtraukęs ir Miniją, Tenenį ir Šventąją, tačiau jo storis yra labai ne vienodas. Emilis sakėsi gerai pagavęs ešerių nuo ledo ir Šventojoje, ir Tenenyje, tačiau ledas ten plonas ir realiai dar pavojingas. Jie nelabai protingai rizikavo. Minijoje ledas geras tik ties pačia Minge – aukščiau jis pavojingas. Penktadienio popietę pasiekė žinios, kad pora žvejų ten net išsimaudė. Taigi būkite labai atsargūs. Neblogai žvejoja žmonės ir Skirvytės bei Minijos senvagėse.
Pietų Lietuva. Ledas laiko, kiek teko girdėti, visuose ežeruose, tačiau geru ešerių kibimu niekas labai pasigirti negali. Dusios ežere ir toliau kimba iš esmės nedideli ešeriukai. Šiek tiek geriau Metelyje, tačiau ir čia pavyksta pagauti tik pavienį didesnį ešerį. Ir tą patį dažniausia tik pajaukinus smulkiais trūkliais – „jokeriu“. Panašu, kad ešerių jaukinimas po truputį tampa ne tik žvejų - sportininkų, tačiau mėgėjų metosu. Kituose ežeruose situacija labai panaši. Su ešeriais liūdnoka. Daugiau mažiau stabiliau kimba tik balta žuvis, ilgiau ją jaukinant tose pačiose eketėse.
Druskininuose savaitės viduryje žvejai neblogai gaudė Nemune, ties Ratnyčios įtekėjimu. Neblogai kibo gana gražios kuojos. Tačiau jau penktadienį prasidėjo atlydys ir neaišku, kiek čia bus saugu su ledu.
Vidurio Lietuva. Daugiausia žvejų tikriausia kaip visada sutraukia Kauno marios. Čia ir toliau palyginus neblogai (žinoma, pajaukinus iš anksto) kimba karšiai ir žiobriukai. Ypač naktimis. Vienas kalbintas pažįstamas meškeriotojas praeitą naktį išsėdėjo 6, kitas – 4 karšius. Vidutinis žuvies svoris – apie kilogramą. Aukštutinėje marių dalyje, kurią kauniečiai dažniau vadina tiesiog Nemunu, pagavimai suprastėjo. Negirdėti apie geresnius ešerių laimikius, ne itin gerai kimba ir karšiai.
„Prisiekę“ žvejai dar pagauna per dieną viena ar du iki poros kilogramų svorio sveriančius plačiašonius. Turintys mažiau patirties dažniausia lieka tik su plakiais ar kuojomis. Sako, šiemet kaip niekad čia yra daug pūgžlių, kurie savo nesibaigiančiu kibimu gali įvaryti depresiją net kantriausiam žvejui. Dar vienas populiarus tarp sostinės ir kauniečių meškeriotojų nuvilnijęs gandas, susijęs su mariomis – esą kažkokie vilniečiai pradėjo sistemingai gaudyti „vibais“ ir švytuoklėmis mariose sterkus ir jiems puikiai sekasi. Bet kaip visada tokiais atvejais – tiesioginių liudininkų nėra ir šios istorijos tikrumu galima suabejoti.
Kai bebūtų keista, šį kartą nedaug pavyko sužinoti apie Nevėžio upę. Savaitės viduryje rytais, ko būdavo srovė dar kibdavo vienas kitas žiobris, tačiau artėjant savaitgaliui ir tie nustojo. Daug kas iš šios upės (tame tarpe ir „etatiniai“ mano informatoriai) persikraustė į Kauno marias gaudyti karšių, tad situacija čia iki galo neaiški.
Šiaurės ir rytų Lietuva. Sigitas Lukšta pasakojo, kad net ir rimti ešeriautojai paskutiniu laiku iš Juodųjų ir Baltųjų Lakajų, kitų didžiųjų Molėtų ežerų grįžta tuščiomis. Jam pačiam su sūnumi pasisekė: trečiadienį, uždarinėjant lydekų sezoną viename nedideliame ežeriuke šalia trijų pagautų lydekų sukibo ir keli iki 700 g įmitę kupriai.
Tuo metu, kaip jam skambinau, jis kaip tik ruošėsi „nusiplauti“ iš darbo ir važiuoti į tą patį ežeriuką tikslingai jų paieškoti su mažesnėmis švytuoklėmis ir avižomis. Gal pavyks dar kartą? Orams keičiantis, Luokesų ežere ir kituose nelabai kimba ir seliavos. Bent jau palapinių populiariausiuose ežeruose kol kas beveik nėra.
Zarasų pusėje savaitės viduryje gana neblogai kibo ešeriai. Sklinda gandai, esą kažkokia moteriškė viename iš ežerų pagavo net 2 kilogramų svorio dryžuotį.
Antalieptės mariose neblogai kimba balta žuvis- kuojos, karšiokai ir plakiai, vietinių vadinami „plaskierkomis“. Puikiai kimba ir stintelės. Sartus ir toliau šturmuoja meškeriotojų ordos iš Latvijos ir lupa baltą žuvį. Seliavų kibimas Čičiryje aprimo. Kas pagauna 11, kas 20 žuvų per dieną. Geriausias praeitos savaitės rezultatas dienos – vos 30 seliavų.
Panevėžio – Pasvalio pusėje nelauktai viduryje savaitės Mūšoje neblogai pradėjo kibti gražios kuojos. Pasitaikė ir vienas kitas neblogas šapaliokas. Panevėžio mariose tradiciškai kimba karšiokai ir plakiai. Ešerių šiame krašte nelabai kas kur bepagauna.
Vos nepamiršau mūsų šlakiautojų! Situacija upėse. Neryje ir Aukštaitijos Šventojoje teoriškai galima spiningauti, tačiau situacija gana sudėtinga. Ramesnės ir gilesnės upių vietos iš esmės užšalusios, o laisvoje nuo ledų srovėje nelabai laikosi žuvis. Lipti ant ledo, kad pasiekti atvirą vandenį yra pavojinga, nes jau ketvirtadienį pradėjo kilti vandens lygis ir virš pakrančių ledo atsirado 3 – 4 cm vandens sluoksnis, kuris „graužia“ ledą iš visų pusių.
Geresnė situacija yra tik ties upių posūkiais, kur dar gali pasiekti spiningu geresnes vietas. Vanduo kol kas dar pakankamai skaidrus, tačiau šlakių ir lašišų kibimo nėra. Kaip sakė bičiulis Giedrius Kondrotas, susidaro įspūdis, kad žuvys yra įsigąsdinusios slenkančių ir atsitrenkiančių į krantą lyčių skleidžiamo triukšmo ir slepiasi kažkur duobėse po ledu, kur jų i negali pasiekti. Gal būt savaitgalį situacija pasikeis.
Panaši padėtis ir Žemaitijos upėse. Laisvų nuo ledų vietų čia galima rasti, tad žvejoti iš principo įmanoma. Bet dėl pakrantėse stūksančio ledo gana sudėtinga ir dažnai – pavojinga.
Tiek pavyko surinkti informacijos šiam savaitgaliui, Ačiū visiems bičiuliams ir pažįstamiems, nepabijojusiems pasidalinti savo žiniomis su visa Lietuva. Teatlygina jums Neptūnas.
Susitiksime ant ledo!
