„Visame pasaulyje dedasi tai, ką mes galime pavadinti beprotybės užėjimo epocha. Buvo chamų epocha, dabar ateina kažkokia bepročių epocha“, – kalbėjo V. Landsbergis.

Konservatorių patriarchas kvietė pagalvoti apie tai, kad „tie žmonės reiškia – ar jie galvoja, ar negalvoja, ką jie jaučia, ar jais kas nors manipuliuoja, ar jie apskritai nutrūksta nuo pavadžio ir pradeda viską naikinti“.

„Tokių procesų yra ir gamtoje. Ir gamtoje būna taip, kad banginiai iššoka į krantą ir nebenori gyventi. Milijonai arba šimtai tūkstančių pelių arba voverių eina iki vandenyno ir nusiskandina. Yra toks susinaikinimo instinktas.

Jis yra iš pačios gamtos. Ar dėl to, kad jų per daug? (…) Galbūt, mūsų žmonių yra per daug arba jie per ilgai gyvena šitoje planetoje, ir kažkas reguliuoja“, – sakė V. Landsbergis.

Jis darė prielaidą, kad „žmonėms nusibodo“.

„Jiems tiesiog nusibodo būti, ir, pirmiausia, kad jie nori, kad būtų kitaip. Tada tu gali aiškinti neaiškinęs, kad dabar yra geriau ir nereikia keisti, reikia tik gerinti tą gerumą“, – sakė V. Landsbergis.

Jis priminė, kad tuo metu, kai kilo Lietuvos Sąjūdis, tai jie irgi ėjo per tą norą gyventi kitaip.

„Mes nesakėme aiškiai kaip, žmonės patys susiras, bet kad būtų kitaip. Dabar viskas užspausta, negalima net galvoti, kalbėti, jokių alternatyvų, o mes norime, kad būtų ir alternatyvos, ir kad būtų galima susitvarkyti ir gyventi kitaip. Aišku – demokratiškai, nepriklausomoje valstybėje – visa tai tik detalės, bet „gyvensime kitaip“, – Sąjūdžio laikus prisiminė V. Landsbergis.

Pasak jo, tuo metu buvo gyva žmonių viltis, kad jie gyvens kitaip.

„Noras, kad būtų kitaip yra revoliucinė jėga, ir Sąjūdžio laikais „kitaip“ reiškė iš blogesnio į geresnį. O dabar, jeigu gal ir „valstiečiai“ kokie siūlo pabloginti žmonėms socialinį gyvenimą (…), tai reiškia pokytį iš geresnio į blogesnį socialinį būvį, bet už juos balsuoja. Paradoksas. (…) Todėl, kad būtų kitaip negu dabar“, – sakė V. Landsbergis.

Svarbus „širdies balsas

Konservatorių patriarchas pastebėjo, kad griuvo senoji vertybių sistema, susieta su krikščionybe ir gėrio samprata.

„Gėrio – tai reiškia, kai žmonės geri vieni kitiems. Ir reikia to siekti“, – sakė V. Landsbergis.

Jis taip pat pažymėjo, kad proto neužtenka, svarbus ir širdies balsas.

„Mes užmirštame tą dalyką, kurį pripažįsta budizmas ir krikščionybė, kuris yra žinomas, tai yra širdies tiesa“, – sakė V. Landsbergis.

Kalbėdamas apie netikrus faktus, pasak konservatorių patriarcho, svarbiausia nefaktų nevadinti faktais.

„Kaip tu gali pagerinti mėšlą? Įmaišyti sviesto? Pusė sviesto vis tiek bus mėšlas“, – apie siekį pagerinti netikras naujienas kalbėjo V. Landsbergis.

Jam taip pat atrodė netinkama tai, kad kalbant apie gerovę, kalbama apie tai „kaip įsigyti pigiau“, nes „tada tu galėsi įsigyti daugiau net ir to, ko tai visai nereikia“.

„Kai esi persikrovęs to, ko tau visai nereikia, nerandi kelio į paprastumą, į paprastą gyvenimą. Ta gėrio samprata yra klaidinga. Paklausk apie gėrį - tai reiškia „daugiau uždirbti“, „turėti daugiau pajamų“, „perkamoji galia pakilo, tai jau esu laimingesnis“, „bet ji per mažai pakilo, tai dar vis tiek esu nelaimingas“. Visi gyvena ir kalba apie nesąmones. (…)

Tą tariamą gėrį paversti gyvenimo tikslu - va, mano gyvenimo tikslas, mano gėris. Tai yra šūdas. Ko tu vertas? Ar nusiveši į grabą tą savo gėrį? Turėsi brangesnį grabą“, – sakė V. Landsbergis.

Jis siūlė pagalvoti bendrai, ar gyvenimas yra gėris.

„Jeigu galima susitarti šitoje vietoje, tada galima eiti į priekį“, – kalbėjo V. Landsbergis.

Pasak jo, jei kankinamės ir keikiame gyvenimą, tai ne gyvenimas kaltas.

„Yra mažuma dalai lamų, kurie sako: džiaukis tuo, ką turi. Arba Orvydas, arba dar kas nors: „Žiūrėk, žmogau, kiek daug tau yra duota. Tau duotas šitas gyvenimas. Tai yra dovana. Tėvynė yra dovana, laisvė yra dovana. Daugiau laisvės yra didesnė dovana. Viskas yra dovanos, o ne sėdėjimas mėšle ir kovojimas paties su savimi“, – sakė V. Landsbergis.

Euroskeptikų vaidmuo stebina

Diskusijoje dalyvavęs socialdarbiečių lyderis Gediminas Kirkilas priminė, kad Europos Komisijos prezidentas Jeanas-Claude'as Junckeris dar praėjusiais metais perspėjo, kad „didžiosios partijos neturės daugumos“ po EP rinkimų.

„Reiškia, komisijos formavimas bus apsunkintas“, – konstatavo G. Kirkilas.

Politikas atkreipė dėmesį, kad tuo metu jam daugiausiai klausimų kilo dėl to, kur nueis dabartinio Prancūzijos prezidento Emanuelio Macrono partija.

„Tuo metu tikėtasi, kad ji gaus daug, dabar situacija pasikeitusi“, – kalbėjo G. Kirkilas.

Pasak politiko, iššūkiai partijoms Lietuvoje ir bendrai ES yra panašūs.

„Lietuvoje į EP eina euroskeptikai. Jie kaip ir turėtų nepripažinti EP, bet jie eina, bandys iš vidaus reformuoti. (…) Lietuvoje situacija dar nėra pasiekusi tokį lygį, kad mūsų euroskeptikai būtų labai stiprūs, nors bendrai sunku pasakyti, kas pas mus euroskeptikas“, – sakė G. Kirkilas.

Jis papasakojo, kad tik ketvirtadienio vakarą grįžo iš Vokietijos, kur lankėsi kartu su konservatoriais Andriumi Kubiliumi ir Žygimantu Pavilioniu. Lietuvos politikai bandė įtikinti vokiečius, kad reikia suteikti vilčių Ukrainai įstoti į ES, ir tai pavadinti Berlyno procesu.

G. Kirkilo vertinimu jiems neblogai pavyko.

„Pagrindinis klausimas, ypač iš netradicinių partijų, buvo toks, kaip tai paveiks santykius su Rusija. Bet mes turėjome aiškią poziciją. A. Kubilius aiškiai viską išdėstė. Tai net Alternatyvos Vokietijai atstovas pradėjo aiškinti, kad jie nėra prorusiški“, – pasakojo politikas.

Svarbus rezultatas Lietuvoje

Kairiųjų politikas aiškino, kad rinkimų rezultatas Lietuvoje irgi yra svarbus.

„Lietuvos interesas yra išrinkti tuos, kurie išmano. Nes klausimai liks tie patys, pavyzdžiui, Rytų partnerystė. Kaip vienas vokiečių krikdemų atstovas sakė: „man susidaro įspūdis, kad Ukrainos likimas rūpi tik Lietuvai“. Sako: „kodėl mes turėtume prisijungti prie to reikalo“, – sakė G. Kirkilas.

Jo nuomone, Lietuvos euroskeptikai „nėra susipažinę su tuo, kuo mes gyvename“, pavyzdžiui, Lisabonos strategija, esą žiūrima iš provincijos taško.

„Bet kaip matome provinciniai argumentai Jungtinę Karalystę nuvedė į „Brexit“, – teigė G. Kirkilas.

Jo nuomone, Lietuvoje būsimų EP rinkimų rezultatas nedaug kuo skirsis nuo dabartinio. G. Kirkilo teigimu, ir iš dabartinių Lietuvos europarlamentarų „trys-keturi yra akivaizdūs euroskeptikai“.

„Tai kažkuo ypatingai nesikeis“, – sakė G. Kirkilas.