„Tai labai nedidelis procentas“, – Seimo Energetikos ir darnios plėtros komisijai trečiadienį teigė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Piniginės paramos skyriaus vedėja Svetlana Kulpina.
Ji pabrėžė, kad 58 proc. šios paramos gavėjų yra socialiai pažeidžiamiausi gyventojai – vyresnio amžiaus žmonės, pensininkai, neįgalieji.
„Kasmet šioje grupėje žmonių, prašančių kompensacijų, auga, kai tuo tarpu kitose grupėse mažėja, nes didėja pajamos, gerėja situacija darbo rinkoje“, – nurodė S. Kulpina.
Pasak jos, daugiausia kompensacijų už šildymą gauna Visagino, Akmenės ir Joniškio gyventojų. Mažiausiai kompensacijų paprašė Alytaus, Kauno, Klaipėdos, Panevėžio rajonuose bei Neringoje.
53 proc. kompensacijų gavėjų – gyventojai, gyvenantys centralizuotai šildomuose būstuose, o 18,9 proc – butuose ar namuose, kurie šildomi kitomis kuro rūšimis, dažniausiai malkomis. Pirmiesiems kompensacijų gavėjams jos vidutiniškai siekia 30,5 euro vienam gyventojui, o antriesiems – 43,7 eurų.
S. Kulpina pripažino, kad pastaruoju metu daugėja kompensacijų už būsto šildymą gavėjų, nes nuo 2017 metų 10 punktų, iki 20 proc. buvo padidinta išlaidų šildymui riba, kurią pasiekę gyventojai gali kreiptis dėl kompensacijos. „Vaiko pinigai“ neįskaičiuojami į asmenų, gaunančių kompensacijas pajamas. Taip pat nuo 2018 metų padidintos valstybės remiamos pajamos.