Sėkmingai įgyvendinus hidroelektrinės ir kaupiklio sinergijos projektą, tai būtų pirmoji tokio tipo inovacija, o kaupiklis - vienas didžiausių Baltijos šalyse. Tikimasi, kad atlikus reikiamus testus kaupiklis pradės veikti 2020 m.
Veikdamas pagal unikalų algoritmą, kaupiklis leistų palaikyti stabilų elektros tinklo dažnį ir subalansuoti trumpalaikius hidroagregato galios pokyčius. Šiuo metu dažnio reguliavimo paslaugą Baltijos šalims daugiausiai teikia posovietiniame energetikos sistemos BRELL žiede veikiančios Rusijos elektrinės.
Kaip Eltą patikino „Lietuvos energijos“ grupės valdybos narys, Infrastruktūros ir plėtros departamento direktorius Dominykas Tučkus, kaupiklis bus pajėgus per milisekundes paleisti į tinklą reikiamą elektros energijos kiekį, jeigu vartotojams jos trūktų.
Pasak D. Tučkaus, kaupiklio 1 MW rinkoje kainuoja nuo 400 iki 600 tūkst. eurų, o tiksli kaina ir įrenginio tiekėjas bus žinomas vasaros pradžioje, kai baigsis viešųjų pirkimų konkursas. Jo teigimu, kaupikliui hidroelektrinė Kaune pasirinkta įvertinus tai, kad čia gaminama pastovi elektros energija.
„Kauno Algirdo Brazausko hidroelektrinėje veikia vienintelis Lietuvoje pastoviai dirbantis hidroagregatas. Jis gali gaminti nuo 22-23 MW iki 100 MW pastovios elektros energijos, todėl potencialiai čia yra geriausios sąlygos teikti rezervo paslaugą“, - Eltai sakė D. Tučkus.
Jo teigimu, kaupiklio techninis aptarnavimas bus vykdomas bent kartą per metus, o aptarnavimą atliktų ta pati įmonė, kuri ir tiektų įrangą.
Jei kaupiklio darbas Kauno Algirdo Brazausko hidroelektrinėje pasiteisintų, ateityje „Lietuvos energijos gamyba“ planuoja toliau plėsti energijos kaupiklių tinklą.
Kaupiklio ir hidroagregato sinergijos projektas vykdomas kaip „Lietuvos energijos“ Inovacijų centro Atviros kultūros iniciatyvos dalis. Iniciatyva suteikia galimybę grupės viduje dirbantiems specialistams siūlyti ir įgyvendinti inovatyvias idėjas ir pritraukia potencialių idėjų iš išorės įvairių renginių.
