Viceprezidentas kelis kartus bendravo su laikinuoju prezidentu Guaido“, – per trumpą spaudos konferenciją pareiškė J. Boltonas.

Jis pridūrė, kad M. Pence'as „artimiausiu metu“ susitiks su vienu J. Guaido atstovu, paskirtu Venesuelos laikinuoju pasiuntiniu Jungtinėms Valstijoms.

Kaip pirmadienį remdamasis savo šaltiniais pranešė laikraštis „The Wall Street Journal“, Donaldo Trumpo administracija remia Venesuelos opoziciją pagal paruoštą slaptą planą.

Leidinio žiniomis, M. Pence'as telefonu patikino J. Guaido, kad Vašingtonas jį palaikys, jeigu opozicijos vadovas perims valdžią iš Venesuelos lyderio Nicolas Maduro ir pasiskelbs prezidentu remdamasis viena iš konstitucijos nuostatų.

„The Wall Street Journal“ teigimu, po šio skambučio buvo pradėta vykdyti planą, kurį JAV administracija pastarąsias savaites slaptai ruošė koordinuodama veiksmus su savo sąjungininkais ir Venesuelos opozicija.

Jau kitą dieną, sausio 23-ąją, Nacionalinio Susirinkimo pirmininkas N. Maduro vyriausybę pavadino neteisėta ir pasiskelbė laikinuoju valstybės vadovu. Kaip ir buvo žadėta, jam palaikymą nedelsdamas išreiškė D. Trumpas.

Nicolas Maduro

JAV paskelbė sankcijų Venesuelos naftos sektoriui

Jungtinės Valstijos pirmadienį paskelbė sankcijų Venesuelos valstybinei naftos įmonei, koordinuodama veiksmus su šios šalies pagrindiniu opozicijos lyderiu, kad sužlugdytų prezidento Nicolas Maduro galios pagrindą.

Šios priemonės prieš valstybės kontroliuojamą bendrovę PDVSA buvo pateiktos kaip būdas neleisti kairiųjų pažiūrų autoritariškam lyderiui neleisti ištuštinti ekonomiškai žlugusios valstybės iždo prieš jį pakeičiant opozicijos lyderiui Juanui Guaidui, Vašingtono laikomam teisėtu laikinuoju prezidentu.

„Sankcijų tikslas – pakeisti elgesį“, - žurnalistams Baltuosiuose rūmuose sakė iždo sekretorius Stevenas Mnuchinas.

„Taigi, kai bus pripažinta, kad bendrovė yra valdoma teisėtų lyderių, tuomet šie pinigai bus prieinami Guaido“, – pridūrė jis.

J. Guaido, vadovaujantis Nacionaliniam Susirinkimui ir pasiskelbęs laikinuoju prezidentu, atskiru pranešimu nurodė „sklandžiai perimantis mūsų respublikos aktyvų užsienyje kontrolę“, kad postą paliekantis N. Maduro nemėgintų „ištuštinti iždo“.

Venesuela kadaise buvo sėkminga Lotynų Amerikos valstybė, turinti didžiausius pasaulyje naftos išteklius, tačiau daug metų besitęsiantis kairiųjų valdymas padėtį šalyje smarkiai pablogino.

Juanas Guaido

Milijonams žmonių stingant maisto produktų ir kitokių būtiniausių atsargų, šalyje smarkiai išplito nepasitenkinimas. Tačiau N. Maduro kol kas tebėra remiamas įtakingų ginkluotųjų pajėgų, taip pat palaikomas Rusijos ir Kinijos.

Vašingtonas ėmėsi ryžtingų veiksmų, kad N. Maduro pasitrauktų iš valdžios – pripažino J. Guaido laikinuoju lyderiu ir paragino kariuomenę jį palaikyti.

JAV prezidento Donaldo Trumpo nacionalinio saugumo patarėjas Johnas Boltonas paragino Venesuelos saugumo pajėgas „priimti taikų, demokratinį ir konstitucinį valdžios perdavimą“.

„Matėme Venesuelos pareigūnų ir kariškių, paklausiusių šio raginimo“, – pridūrė jis, turėdamas omeny Venesuelos karinio atašė prie Vašingtono perbėgimą praeitą savaitgalį.

J. Boltonas taip pat neatmetė, kad Jungtinės Valstijos gali panaudoti savo kariuomenę.

„Šiuo atveju prezidentas leido aiškiai suprasti, kad visos priemonės yra ant stalo“, – jis sakė žurnalistams.

Maduro varžovas sako perimantis Venesuelos aktyvų užsienyje kontrolę

Venesuelos laikinuoju prezidentu pasiskelbęs Juanas Guaido pirmadienį pareiškė perimantis šalies aktyvų užsienyje kontrolę ir paskelbė naujus antivyriausybinius protestus, dar padidindamas spaudimą šalies lyderiui Nicolas Maduro.

Opozicijos vadovas N. Guaido, anksčiau pasiskelbęs valstybės vadovu, šalyje vykstant smurtiniams antivyriausybiniams protestams, neteisėta vadina „uzurpatoriaus“ N. Maduro valdžią ir siekia suformuoti laikinąją vyriausybę, kuri veiktų iki naujų rinkimų.

Per socialinius tinklus išplatintame pareiškime jis pareiškė „pradedantis palaipsniui ir sklandžiai perimti mūsų respublikos aktyvų užsienyje kontrolę, siekdamas neleisti, kad... uzurpatorius ir jo gauja (palikdami postą) pamėgintų ištuštinti iždą“.

J. Guaido taip pat paragino venesueliečius trečiadienį prisijungti prie dviejų valandų streiko ir „pareikalauti, kad ginkluotosios pajėgos paremtų liaudį“. Pasak jo, šeštadienį taip pat planuojamas „didelis nacionalinis ir tarptautinis mitingas“, per kurį turėtų būti pripažinta parama opozicijai, išreikšta kelių Europos šalių, pareikalavusių naujų rinkimų Venesueloje.

Tokius pareiškimus J. Guaido padarė, nevyriausybinėms organizacijoms pranešus, kad praėjusią savaitę vykusių protestų aukų padaugėjo iki 35, ir apkaltinus vyriausybės saugumo pajėgas dar šešių „egzekucijų be teismo“ įvykdymu.

Tuo metu iš kelionės į Panamą grįžęs Popiežius Pranciškus pirmadienį pažėrė nuogąstavimų, kad didėjanti politinė krizė Venesueloje gali peraugti į „skerdynes“.

Baltieji rūmai savo ruožtu paragino Venesuelos kariuomenę „priimti taikų, demokratinį ir konstitucinį valdžios perdavimą“.

JAV prezidento Donaldo Trumpo patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Johnas Boltonas Vašingtone bendraudamas su žurnalistais neatmetė galimybės, kad Jungtinės Valstijos, atsakydamos į krizę Venesueloje, gali panaudoti savo kariuomenę.

Hiperinfliacija

56 metų N. Maduro kol kas atsisako trauktis ir neseniai pareiškė turkų televizijai „CNN Turk“: „Niekas negali skelbti mums ultimatumų.“

2014 metais prasidėjusi ekonominė krizė, atvedusi iki hiperinfliacijos ir būtiniausių prekių stygiaus, privertė milijonus venesueliečių pabėgti iš šalies arba gyventi pusbadžiu.

N. Maduro pirmadienį 35 proc. devalvavo nacionalinę valiutą ir sulygino ją su JAV dolerio kursu juodojoje rinkoje, bet analitikai teigia, kad tokios priemonės tik „pablogins padėtį“.

Opozicijos kontroliuojamam Nacionaliniam Susirinkimui vadovaujantis 35 metų J. Guaido tvirtina, kad rinkimai, kuriuos N. Maduro laimėjo gegužę, buvo nesąžiningi, nes juos boikotavo opozicija. Daugelis pasaulio šalių taip pat laiko šį balsavimą farsu.

J. Guaido stojo į kovą su N. Maduro dėl valdžios praėjusį trečiadienį, pasiskelbęs „laikinuoju prezidentu“.

Jam paramą išreiškė Jungtinės Valstijos ir dešimtys Lotynų Amerikos valstybių, o jų pavyzdžiu žada pasekti Didžioji Britanija, Prancūzija, Vokietija, Portugalija, Ispanija ir Nyderlandai, nebent iki vasario 3 dienos N. Maduro sušauktų rinkimus.

ES kol kas susilaikė nuo ultimatumų, bet pareiškė, kad Briuselis imsis „tolesnių veiksmų“ Venesuelos atžvilgiu, jei artimiausiomis dienomis šalyje nebus paskelbtas balsavimas.

Rusija, Kinija ir Turkija, taip pat kairuolių vadovaujamos Kuba, Bolivija ir Meksika toliau remia N. Maduro.

Per protestus žuvo 35 žmonės, 850 areštuoti

Venesueloje per savaitę trukusius protestus prieš prezidentą Nicolas Maduro žuvo 35 žmonės, o 850 buvo areštuoti, pirmadienį paskelbė nevyriausybinės organizacijos.

„Turime patvirtintą skaičių, su 35 per protestus nužudytų žmonių vardais, pavardėmis, vietomis ir numanomais kaltaisiais“, – sakė vienos garsiausių Venesuelos žmogaus teisių organizacijų PROVEA direktorius Rafaelis Uzcategui (Rafaelis Uskategis). Jis kalbėjo apie protestų savaitę nuo praėjusio pirmadienio.

Tuo metu nevyriausybinė organizacija „Foro Penal“ paskelbė, kad buvo areštuoti 850 žmonių, įskaitant 77 nepilnamečius.