„O pas mus daug sniego“, – tik spėjau atsakyti ir išgirdau kitame linijos gale skambantį 26-erių vartininko juoką.
„Svarbiausia, kad nebūtų stipraus vėjo, – susimąstė. – Nuolat prisimenu Rygą, kur nuolat pūsdavo siaubingas vėjas“.
Kad ir kaip banaliai skambėtų, bet su Lietuvoje gimusiu, tačiau Švedijoje augusiu nacionalinės šalies rinktinės vartininku pokalbį pradėjome apie orą.
Prieš kelerius metus žiniasklaidoje nuskambėjo žinia, kad lietuvis pasirašė sutartį su NHL klubu „Sharks“. Tačiau trenerių štabas tuomet nusprendė vartininkui tesuteikti šansą tobulėti žemesnėje lygoje, AHL, rungtyniaujančioje „Barracuda“ komandoje.
Po nusivylimu paženklinto sezono M. Armalis persikėlė arčiau Lietuvos – pasirašė sutartį su KHL rungtyniaujančia Rygos „Dinamo“, kurioje dėl savo vietos jau kovojo kitas Lietuvos rinktinės narys – gynėjas Nerijus Ališauskas.
Tačiau ant KHL ledo M. Armalis dažniau jausdavosi tarsi svečias, o ne šeimininkas – vartininko žaidimo laikas buvo stipriai apribotas.
Pauzės mygtuko neturinti karjera reikalavo sprendimo.
M. Armalis grįžo į Švediją ir šį sezoną gina AIK vartus.
Tapo stipresnis
„Tai buvo du labai nesėkmingi sezonai, – pripažino M. Armalis. – Amerika? Buvo sunku, tačiau turėjau geras sąlygas treniruotis. Ryga? Buvo keista situacija. Atvykau, nes norėjau žaisti, troškau daugiau laiko ant ledo. Tikėjausi, kad gausiu žaidimo laiko, tačiau puikiai pradėjo žaisti Janis Kalninš. Jis nusipelnė pagarbos, o man beliko treniruotis ir laukti savo šanso. Labai gerų prisiminimų iš to sezono neturiu“.
Vartininkas teigė po tokio sezono norėjęs grįžti ten, kur jausis esąs reikalingas.
„Čia atvažiavau atsigauti, persikrauti, pradėti viską iš naujo, – pabrėžė Skelleftea AIK vartininkas. – Du pastarieji sezonai mane daug išmokė. Iki šiol sau sakau, kad jie buvo geri, nes išmokė dirbti su savimi, susigyventi su giliomis duobėmis. Išmokau rečiau savęs klausti „Kas vyksta?“, supratau, kad turiu mąstyti kaip būdamas blogoje situacijoje galiu pasiekti geriausią rezultatą. Tikiu, kad po šios patirties man bus lengviau ateityje susidoroti su sunkiais momentais“.
M. Armalis priminė, kad „Dinamo“ vartus oficialiose rungtynėse jam teko ginti tik dvylika kartų. „Supratau, kad daugiau niekada gyvenime nenoriu būti vietoje, kur negaunu žaidimo laiko. Bet tai buvo du sezonai, po kurių aš tapau stipresnis. Žvelgiu į tai kaip į pamoką“.
Būtina žaisti
Nors Skeleftėjos miestas yra kur kas mažesnis už Stokholmą, kuriame M. Armalis augo, sąlygos ledo rituliui čia yra idealios – trys ledo arenos, puikūs treneriai.
Dviejų metų sutartį su Švedijos klubu pasirašęs lietuvis teigė, kad žaidimo laiką dabar su kitu vartininku Gustafu Lindvallu dalinasi po lygiai.
„Visiems vartininkams yra svarbu žaisti, – sakė M. Armalis. – Gali treniruotis iki išprotėjimo, bet be rungtynių netobulėsi. Rungtynės suteikia progą darbuotis su savo psichologija ir įgūdžiais. Žaisti yra būtina. Šiuo metu man 26-eri, vartininkui tai nėra daug. Tačiau visų vartininkų stiprybė yra galva, tai, kas joje dedasi, tai, kaip tu sugebi susitvarkyti su psichologija. To išmokti galima tik žaidimo metu“.
Pasak M. Armalio, visi kartais gali puikiai sustovėti vartuose, visi kartais gali „ištraukti“ ritulį, kurio niekas, atrodo, negalėtų „ištraukti“.
„Tačiau tai daryti kiekvieną dieną, kiekvienose rungtynėse yra sunku. Todėl reikia daug dirbti, reikia žaisti“, – pabrėžė ledo ritulininkas.
Geras sezonas – šansas
„Žinoma“, – paklaustas, ar dar nepaleido minties sugrįžti į NHL, atšovė M. Armalis.
Jo teigimu, Švedijos ledo ritulio lyga niekuo nenusileidžia KHL, kuri neretai tampa tiltu per Atlantą.
„Visi galvoja, kad KHL yra labai aukštas lygis, tačiau ten akivaizdžiai skiriasi pačių komandų lygis, – sakė M. Armalis. – Tiesą pasakius, nežinau, koks būtų rezultatas, jei SKA susitiktų su mumis ar „Djurgardens“. Švedijoje yra žaidžiamas labai greitas ledo ritulys, nėra čia laiko varinėtis ritulio – meti į zoną ir skrendi į puolimą kuo greičiau, nes niekas tau nesuteiks nei sekundės užlaikyti ritulį“.
M. Armalis yra įsitikinęs, kad vienas geras sezonas Švedijoje – tai šansas. „Tikrai nebūtina žaisti KHL, kad patektumei į NHL“, – nusišypsojo ledo ritulininkas.
„Treniruojuosi, žaidžiu ledo ritulį ir sėdžiu namuose, nes daugiau niekam energijos nelieka, – prisipažino M. Armalis, paklaustas, kokiomis pramogomis lepina Skeleftėjos miestas. – Pažaidžiu su šuniuku arba kompiuterinius žaidimus.“
Paklaustas, kokius žaidimus laisvalaikiu žaidžia, M. Armalis neslėpė įvardijo „World of Warcraft“ ir „League of Legends“.
„Man patinka fantastinis stilius, nors žaidžiu ir „Red Dead Redemption 2“, anksčiau žaidžiau „Fortnite“, bet pastaruoju metu nesuprantu, kas ten darosi – visi ten mane apžaidžia“, – nusijuokė M. Armalis, kuriam labai nepatinka pralaimėti.
Toks buvo ir jo naujametis pažadas sau – „užteks pralaiminėti, laikas laimėti“.
