Bet tabakas yra svarbi mūsų paveldo dalis, jis žmonijai tarnavo šimtmečiais, o jo kvapas yra toks pat svarbus mūsų juslės elementas, kaip ir kiti kvapai, kurie irgi su sveikata nesusiję. Romo, dūminio viskio, gaisro arba laužo, šviežiai iškalbtų skalbinių (ten kvepia sintetiniai aromatizatoriai milteliuose, taip, „švaros kvapas“ yra sintetika, mielieji skaitytojai), kepamos mėsos, benzino – visi šie dalykai gali būti kenksmingi, mirtini arba bent jau alergiją keliantys, bet jie taip pat kelia ir mintis, ir prisiminimus, ir džiaugsmą.
Kažkas yra sakęs, kad vienai močiutei pietinėse JAV valstijose cigarais prirūkytas kambarys „kvepėjo pinigais“, nes taip pakvipdavo tik tada, kai užeidavo turtingi giminaičiai.
Kam jie skirti? Kas nori, kad kvepalai kvepėtų kaip klasikiniai kvepalai. Tai ne revoliucija, tai geras gyvenimas viršutiniams dešimčiai procentų gyventojų. Tai ne lygių galimybių ir ne trečiojo pasaulio užuojautos kvapas. Taip kvepia pinigai sąskaitoje. Ar kiekvienam? Ne, ne kiekvienam. Tik grietinėlei.
Nors jie vadinasi „Pour Homme“, t.y., „vyrams“, bet juos taip pat gali dėvėti ir moterys. Ne kokios kompleksuotos tuštutės. Drąsios ir pasitikinčios savim.
Trūkumai? Šie kvepalai trūkumų neturi. Jie ir santūrūs, ir galingi. Įsimenami, bet nebadantys akių. Jie – kaip žmogus, kuriam įėjus į kambarį, visi atsisuka ir žiūri pagarbiai ir sveikinasi, nors jis nieko nesako, nešaukia, nesimaivo ir neišsidirbinėja. Man taip dažnai būna.
Projekcija ir išsilaikymas: labai geri. Ne amžini, bet kol kvepia, tol dominuoja kambarį.
Metai: 1994. Tais metais buvo sukurta daug didžių aromatų. Tai buvo laikas, kai žmonės nebijojo išsisikirti ir gerti stabdžių skystį, kai baigdavosi viskis, buvo gero tono požymis.
Kaina: Lietuvoje 125 ml buteliuką galima nusipirkti už 44 eurus – kaina, kaip gero kepsnio. Tikrai nebankrutuosite.
Kvapas: atsiveria visais įmanomais citrusais: citrinomis, apelsinais, neroliais, mandarinais, bergamote. Kvepia karštu vynu! Tai galima paaiškinti vidurinėmis natomis – kardamonu, pipirais, dar ten yra levandos. Lyg griūti veidu į kvapniųjų žolių lysvę.
Ir bazinės natos, liekančios ilgai, atsidaro, kaip užtvankos vartai, ir pasipila tabakas, sandalmedis, kedras, vėl tabakas, tada aitrios ir saldžiai pikantiškos tonkauogės, ir tada dar tabako! Ir dar tabako! Tai kaip cigarų parduotuvė, kurioje dėžės cigarų kainuoja ir penkis šimtus, ir tūkstantį dolerių. Tai stebuklas, nes tabakas skamba gaiviai, nė kiek ne pridvisusiai. Tai brangiau ir gaiviai prirūkytas kambarys, kurio nesinori išvėdinti, ir nereikia. Nes tas tabakas apvynioja jus, kaip gero gyvenimo aura.
