Kai paskambinau antstolei, ji pasakė, kad nusiuntė pranešimą į mano darbovietę, nors šiuo metu esu vaiko priežiūros atostogose, nors pripažino, jog mato, kad skola yra sumokėta. Tačiau vis tiek man liepė sumokėti 124 eurų skolą, nes esu pavėlavusi sumokėti dviem dienomis.

Mėnesinę išmoką gaunu tik iš „Sodros“, antstolė atblokavo mano sąskaitą, tačiau nurodė, kad privalau atvykti ir skolą sumokėti grynaisiais, nors prieš tai jau buvau sumokėjusi vykdymo išlaidas.

Ar antstolė turėjo teisę siųsti pranešimą į mano darbovietę, kai išmoką gaunu iš „Sodros“? Ir ar aš privalau sumokėti 124 Eur, kai jokių vykdymo dokumentų nesu mačiusi ir nežinau, už ką ši skola?

Į DELFI skaitytojos klausimą atsako antstolė Daiva Kelmelienė

Procesiniai terminai – ne metų laikai

Vos dvi vėlavimo dienos gal ir gali atrodyti menkas netikslumas. Tačiau procesiniai terminai turi griežtas ribas. Nukrypimai nuo kalendoriaus čia nėra tokie savaime suprantami, kaip gamtoje. Civilinio proceso kodekso 659 str. įtvirtintas griežtas dešimties dienų terminas, per kurį skolininkas privalo įvykdyti antstolio raginime nurodytus veiksmus.

To nepadarius, jau pradedama priverstinio skolos išieškojimo procedūra: taikomi apribojimai skolininko lėšoms ir turtui, renkama informacija iš oficialių registrų ir kt. Raginimas tam ir siunčiamas, kad asmuo būtų suinteresuotas įvykdyti prievolę kuo operatyviau ir tokiu būdu sutaupyti – išvengti didesnių vykdymo išlaidų.

Klausimo autorės minima 124 Eur suma – galimai yra atlygis antstoliui, kuris skaičiuojamas tik tais atvejais, kai skola nesumokama per raginime nustatytą terminą. Pagal teismų praktiką skolininkas privalo mokėti atlygį, jei skolos sumokėjimo terminas praleistas ne dėl svarbių priežasčių. O svarbiomis priežastimis laikomos tik tokios, dėl kurių neįmanoma laiku atlikti procesinių veiksmų, pavyzdžiui – trauma, dėl kurios žmogus pateko į ligoninę.

Antstolio atsiųstus dokumentus naudinga perskaityti atidžiai

Nors moteris teigia gavusi antstolės laišką (raginimą), vėliau ji rašo, kad nematė jokių vykdymo dokumentų. Gali būti, kad portalo skaitytoja neatidžiai arba ne iki galo perskaitė gautą dokumentą, nes prie raginimo visada pridedamas vykdymo išlaidų apskaičiavimas su paaiškinimu, kad vykdymo išlaidų dydis nesikeis, jei raginimas bus įvykdytas iki nurodyto termino.

Daiva Kelmelienė
Antstolio atlygio dydis nustatomas atsižvelgiant į išieškotos sumos dydį pagal Sprendimo vykdymo instrukcijos 1 lentelėje nurodytus dydžius. Skaitytoja tikina jau sumokėjusi vykdymo išlaidas mokėdama skolą, bet pamiršta raginime įrašytą sąlygą, kad, atsiskaičius po termino, vykdymo išlaidų suma keisis. Labai tikėtina, kad klausimo autorė būtų radusi laiko atsiskaityti, jeigu šią sąlygą būtų įsidėmėjusi.

Ar vykdymo išlaidos gali būti mokamos grynaisiais?

Jeigu skolingas asmuo neturi vykdymo išlaidoms padengti reikalingos sumos savo banko sąskaitoje, galima atsiskaityti pavedimu iš kito asmens sąskaitos arba, atvykus į antstolio kontorą – grynaisiais pinigais.

Antstolis, priimdamas grynuosius pinigus, mokėtojui išduoda nustatytos formos antstolio kvitą, kuriame nurodoma kas, kada, kiek ir už ką mokėjo pinigus bei kuris antstolio kontoros darbuotojas juos priėmė. Tiesa, pagal Sprendimų vykdymo instrukcijos 30 punktą antstolis gali atsisakyti priimti grynuosius pinigus pagal kvitą, jeigu jų suma viršija 100 eurų.

Kodėl antstolių pranešimai siunčiami net į vaikus prižiūrinčių asmenų darbovietes?

Antstoliai turi pareigą siekti efektyvaus skolos išieškojimo ir užtikrinti, kad išieškotojo interesai būtų maksimaliai apginti. Praktikoje būna daug atvejų, kai vaiko priežiūros atostogų išėję moterys ar vyrai grįžta į darbą anksčiau, o tada privalu nukreipti skolos išieškojimą į darbo užmokestį. Beje, darbdavio informavimas vienu antstolio dokumentu skolingam asmeniui kur kas naudingesnis negu kita informacijos rinkimo forma, kai periodiškai siunčiami antstolio paklausimai į darbovietę ir už tai tenka daugiau mokėti.

Daugelis žmonių nenorėtų, kad apie jų skolas sužinotų darbdaviai. Ką daryti? Patikimiausias būdas išvengti vykdomojo dokumento patekimo į darbovietę – susitarti su išieškotoju, kad jis šio dokumento nepateiktų antstoliui.

Paprastai asmuo gerokai anksčiau už antstolį sužino apie savo skolas ir jo atžvilgiu priimtus teismų ar kitų institucijų sprendimus. Tokiu atveju reikėtų nedelsiant kreiptis į išieškotoją ir su juo aptarti, kokiu būdu, kokiomis sumomis ir per kokį terminą bus grąžinama skola. Turėdami garantijas, kad skolą atgaus, išieškotojai į antstolius nesikreipia.

Jeigu išieškotojas vis dėlto kreipiasi į antstolį, galima prašyti nukreipti išieškojimą ne į atlyginimą, bet į kitą turtą. Aktyviai bendradarbiaujant su išieškotoju ir antstoliu, visada yra galimybė išsaugoti privačios informacijos konfidencialumą.