Skiriasi mokyklų sienos, bet ne turinys
Vilniaus „Laisvės“ gimnazijos direktorė Jūratė Lutinskaitė-Kalibatienė teigia, kad projektą sekė nuo pat pradžių, o gimnazijos mokytojai nekantravo kuo daugiau sužinoti apie Suomijos švietimo sistemą iš projekto dalyvių lūpų. Anot gimnazijos direktorės, susitikimo metu labiausiai visiems gimnazijos mokytojams įsiminė tai, kad, norint tapti švietimo funkcionieriumi Suomijoje, būtinai turi būti dirbęs mokytoju. J. Lutinskaitė-Kalibatienė įsitikinusi, kad ši praktika būtų labai naudinga Lietuvoje.
Taip pat ji pabrėžia, kad pastaruoju metu gimnazijoje ypatingas dėmesys skiriamas individualios mokino pažangos stebėsenai ir įsivertinimui. Ypač skatinami mokytojai mokinių įsivertinimui naudoti mokiniams priimtinas priemones, t. y., įvairias programėles mobiliuosiuose telefonuose ir panašiai.
„Žinoma, pro akis nepraslydo puikiai įrengtos šiuolaikiškos Suomijos mokyklų klasės. Mūsų gimnazijos sienos tikrai neprilygsta suomiškosioms. Bet juk mokykla yra ne sienos, mokykla – tai joje dirbantys ir besimokantys žmonės. O mūsų gimnazijoje dirba tikri mokytojai profesionalai, o mokiniai ypač akcentuoja geranorišką ir betarpišką mokytojų ir mokinių bendravimą ir bendradarbiavimą“, – aiškina J. Lutinskaitė-Kalibatienė.
Iš Suomijos žada perimti erdvės namų darbams idėją
Visai netrukus po susitikimo su „Mokytojai Lietuvai“ dalyviais, gimnazijos kolektyvas apsitarė, ką naujo galėtų pritaikyti savo gimnazijoje, įkvėptas suomiškų pavyzdžių.
„Apsitarėme, kad savo mokykloje galėtume įsteigti study club, kuriame mokiniai galėtų atlikti namų darbus, konsultuotis su mokytojais. Šiuo metu mokytojams yra skirtos valandos konsultacijoms, kuriomis noriai naudojasi mūsų gimnazistai. Tačiau, pasinaudoję suomių pavyzdžiu, giliau atlieptume Vilniaus „Laisvės“ gimnazijos strategiją „ugdyti laisvą ir kūrybišką ateities asmenybę“, skatintume savo mokinius bendradarbiauti, stiprintume mokinių socialinį atsakingumą“, – vardija pašnekovė.
J. Lutinskaitė-Kalibatienė pabrėžia, kad jai ne mažiau svarbi suomių idėja, kad mokymasis turi vykti visą gyvenimą. Ji įsitikinusi, kad „žmogus yra gyvas, kol mokosi“, ir visai nesvarbu, kiek jam yra metų. Mokymosi visą gyvenimą idėją gimnazijos direktorė vadina gyvenimo varikliu.
Nustemba, kai suomiškų bruožų randa Lietuvos mokyklose
Tuo metu projekto dalyvė mokytoja Gitana Piktužytė suskaičiuoja, kad iki šiol spėjo aplankyti 10 mokyklų, kuriose dalinosi Suomijoje įgyta patirtimi ir kilusiomis idėjomis.
„Džiaugiuosi šia patirtimi – dalintis švietimo pasiekimais Suomijoje su savo kolegomis ir bendraminčiais. Net negalėjau įsivaizduoti, kad Lietuva taip subrendusi pokyčiams, esame gerame kelyje – mokyklos pasitinka nuoširdžiai, visur išsivysto diskusijos ir patirtis Suomijoje įgyja prasmę. Aš visur sulaukiau pritarimo ir noro prisidėti prie pokyčių. Žinoma, problemų netrūksta, bet tai ženklas, kad mes neabejingi. Tęsiu savo vizitus tol, kol bus poreikis. Po kiekvieno susitikimo aš suvokiu, kad ir pati kažko išmokau“, – teigia Gitana.
Projekto dalyvė Jurgita Kamadulienė daugiausiai susidomėjimo sulaukia iš pažįstamų, todėl daugiausiai lankosi jų mokyklose. Anot jos, daugelis jau būna susipažinę su Suomijos švietimo sistema iš anksčiau, todėl pristatymo metu pritariamai linkčioja arba kelia diskusija, ypač dėl asistentų, spec. poreikių vaikų, dėl gabiųjų mokymo.
„Stengiuosi neparodyti Suomijos švietimo sistemos kaip kažkokios utopijos, nes daug kas priklauso nuo mūsų pačių. Akcentuoju kiekvieno mokinio sėkmę. Mokytojams atrodo įgyvendinamos ryto asamblėjos, nuolatinis mokinių darbų eksponavimas, dėmesys silpnesnių gebėjimų mokiniams“, – pastebi Jurgita.
Mokytojai įdomiausia pasirodė tai, kad pristatymų metu ji pamato nemažai netikėtų Suomijos pavyzdžių ir Lietuvoje, pavyzdžiui, Kazlų Rūdos Elmos mokykloje-darželyje.
Projekto dalyvė Sandra Leonavičienė pastebi, kad pristatymų metu mokytojams kyla labai daug klausimų, dėl kurių dažnai kyla diskusijos apie tai, ką būtų galima pritaikyti mūsų ugdymo įstaigose.
„Dalis mokytojų po pristatymų teigia, kad dabar jaučiasi dar tvirčiau, nes savo kūrybiškumu ir darbu tikrai nenusileidžia Suomijos mokytojams. Man pačiai teko matyti labai gražių ir išnaudotų erdvių su poilsio kampeliais, kūrybinėm klasėm. Apsilankiusi darželyje pastebėjau, kad jau nuo mažens vaikai supažindinami su informacinėmis technologijomis, pavyzdžiui Alytaus lopšelyje darželyje ,,Volungėlė" auklėtiniai turi galimybę pažaisti su interaktyviomis grindimis“, – pastebi Sandra.
Projekto dalyvis Dalius Miknevičius suskaičiuoja, kad jau spėjo aplankyti penkias Vilniaus mokyklas.
„Mokytojai nuoširdžiai domisi Suomijos švietimo sistema, kai kurie nustemba, kad Suomijos paslaptis slypi paprastuose dalykuose, kaip nuoseklus misijos įgyvendinimas ilgą laiką ir dėmesys kiekvienam vaikui. Dažnai klausia, kokius metodus matėme ir pritaikome. Man asmeniškai paliko didžiausią įspūdį, kad suomiai skiria daugiausiai dėmesio mokiniams, kuriems sunkiausiai sekasi ir deda visas pastangas, kad jiems padėtų“, – aiškina mokytojas.
„Taip pat labai unikali patirtis buvo lankytis Demokratinėje mokykloje, kurioje klasės ir mokyklos aplinkos, organizuojama veikla ir neformalus ugdymas labai priminė Suomiją, nors į ją nesilygiavo. Kas norėtų pajusti gerąją suomišką švietimo dvasią turėtų būtinai apsilankyti Demokratinėje mokykloje ir pamatyti lietuviško atspalvio naujos kartos švietimą“, – prideda jis.
„Mokytojai Lietuvai“ – tai „Maxima grupės“ inicijuotas projektas, kurio metu 15 komisijos atrinktų labiausiai motyvuotų šalies mokytojų iškeliavo nemokamai stažuotis Suomijoje. Iš arti susipažinę su pažangia Suomijos švietimo sistema, gerąją praktiką jie parsivežė į mūsų šalies mokyklas, specialiai organizuotų susitikimų metu dalinasi su Lietuvos mokytojų bendruomene.