Pranešime ekonomistas teigė, kad ankstesnis jo įrašas apie dešimtmečio kainų pokyčius Lietuvoje susilaukė kritikos, nes jis nepaminėjo, kaip per dešimtmetį pasikeitė prekių kainos.
„Sulaukiau nemažai labai mandagių ir nepiktų komentarų, kad parodydamas, jog atlyginimai padidėjo 69 proc., o pensijos 53 proc., nepaminėjau, kaip per tą dešimtmetį pasikeitė prekių kainos. Vidutinė 900 prekių ir paslaugų infliacija (per dešimtmetį siekusi 20 proc.) irgi daug kam nieko nesako“, – socialino tinklapio „Facebook“ paskyroje įžvalgomis dalinosi jis.
Pateiktoje lentelėje galima matyti, kad per 10 metų labiausiai brango pieno produktai. Jei prieš dešimtmetį 30 proc. riebumo 500 g. pakuotės grietinė kainavo 0,78 euro, tai dabar ji kainuoja 1,88 euro. Labai pabrango ir sviestas. 2009 metais 82 proc. riebumo 200 g. sviestas kainavo 1,10 euro, o 2019 jau 1,98 euro.
Visgi pastebima, kad brango ne visos prekės. Pavyzdžiui, prieš dešimtmetį kilogramas viščiukų broilerių kainavęs 2,55 euro, 2019 metais buvo devyniais centais pigesnis ir siekė 2,46 eurus. Cukrus vidutiniškai pigo 0,27 euro, jo kaina šiais metais siekia 0,64 euro. Šalto vandens bei elektros kainos išliko nepakitusios.
Komentuodamas prekių kainų pokyčius N. Mačiulis teigė, kad mūsų galvose, kainos, kurias atsimename prieš dešimtmetį, gali skirtis su realybe, kuri buvo prieš 10 metų.
„Kai kurios prekės pabrango daugiau negu dvigubai. Pavyzdžiui, pieno produktai, tačiau didžioji dalis prekių brango mažiau, nei didėjo atlyginimai, pensijos ir socialinės išmokos. Pirmo būtinumo prekių paslaugų krepšelis padidėjo kukliau nei žmonių atlyginimai“, – portalui LRT.lt komentavo ekonomistas.
Anot jo, visi šalis gyventojai dabar gali prekių ir paslaugų pirkti daugiau nei prieš dešimtmetį bei pridūrė, kad per dešimtmetį lietuvių perkamoji galia išaugo daugiausiai tarp visų Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) šalių.
