Toks žmogaus vadovu būti tikrai negali. Ši „vadovė“ yra vienintelis šios darbo vietos minusas, todėl kad ji nepakenčia jokių šiltesnių santykių tarp kolegų, visais įmanomais būdais bando mūsų kolektyvo narius sukiršinti ir kurti visokias intrigas, ji nuo to veikiausiai jaučia malonumą. Tai yra dviveidis žmogus.
Per darbo pokalbį su visais naujais darbuotojais bendrauja ypač šiltai, yra tikrai maloni moteris, ir net tau į galvą negalėtų kilti kad bendrauji su kokiu nors tironu. Po darbo pokalbio visiems giriesi, jog ši „vadovė“ yra labai gera ir nieks tokios neturi, ir kaip man pasisekė, jog toks žmogaus vadovauja šiam greito maisto restoranui. Tačiau tos iliuzijos po savaitės greit išblėsta, pradedi pamatyti tikrą josios veidą.
Dėl kiekvienos smulkmenos prisikabina, visuomet persekioja, o apie pašnekesius su kolegomis net šnekos negali būti... Jei pamatys, kad tu šiek tiek atsipalaidavai, tai tada pasipils krūva užduočių, kurias reikia padaryti žūtbūt, kad tik nebendrautum su bendradarbiais ir neturėtum glaudesnių ryšių su jais. Iš tikrųjų, nesuprantu, kodėl žmogui taip užkliūna geri santykiai tarp darbuotojų? Juk kaip tik, kai į darbą norisi sugrįžti, ir pats darbuotojas atliekamas geriau, nes jis nejaučia diskomforto, tačiau, matyt, ši „vadovė“ mano kitaip. Galbūt tai yra tokia pavydo forma, nes kaip žinoma, ji neturėjo draugių darbe, ir neturi jų dabar, todėl galimai jai darosi pikta, kai mato, jog kiti gražiais bendrauja ir sutaria.
Iš dalies galima būtų suprasti, kodėl ji taip elgiasi, tačiau tai yra jau nepakeliama. Basiausias dalykas tikriausiai yra tas, jog ji įdarbina tokius žmonės, kurie dirba jos informatoriais, ir kai „vadovės“ nėra darbo vietoje, jie viską įdėmiai stebi, kaip mes dirbame, ir esant reikalui, visą informacija perduoda. Tai šiek tiek primena sovietinius laikus, kai darbe negalėjai nieko šnekėti apie valdžią bloga, ar kažką ne taip daryti, nes būsi įduotas NKVD. Blogiausia tai, jog ši „vadovė“ pažeidinėja Europos Sąjungos duomenų apsaugos reglamentą, kuris draudžia mus filmuoti darbo vietoje. Nuo 2018 mėtų gegužės 1-osios dienos, kamerų stebėjimas buvo atšauktas, kameras galėjo stebėti tik su aukštesnių vadovų leidimu, tačiau nuo šių metų sausio buvome vėl filmuojami be aukštesnių vadovų leidimo. Tai yra šiurkštus darbo taisyklių pažeidimas, tačiau matome, jog šiai poniai tai yra nė motais ir ji arba nesupranta, arba apsimeta nieko nesupranti ir galvoja, jog čia yra viskas normalu.
Visada yra baisu, jog būsi aprėktas, apkaltintas nebūtais dalykais, jei kažką padarai ne taip ar suklysti, kol tavęs nebus, tu būsi apšnekėtas negražiais žodžiais, o vėliau tu ateisi, ir lyg niekur nieko su tavim bendraus labai gražiai, šypsosis ir paklaus, kaip tau sekasi ir t. t. Nesuprantu, kam toks dviveidiškumas, kam reikalinga tokia vaidyba. Šie spektakliai tikrai nuotaikos nepagerina ir darbo našumo tikrai nepakelia, tai tik dar labiau viską pablogina.
Tikriausiai paklausite, kodėl jūs dar neišeinate iš šio restorano ir neieškote kito darbo? Atsakymas labai paprastas – iš čia nesinori išeiti, nes yra labai paslaugus ir draugiškas kolektyvas, ir dėl vieno žmogaus ir kelių jos informatorių išeiti nesinorėtų. Žinoma, yra žmonių, kurie jau išėjo vien dėl šios tironės, nes jie negalėjo atlaikyti tokio spaudimo ir šių intrigų, kurios apsunkina žmogaus gyvenimą, kai tu negali nustoti galvoti apie darbą...
Tikrai labai gaila, kad taip vyksta, mums nebėra malonu dirbti tokiomis sąlygomis, todėl norėtųsi, kad kuo daugiau žmonių išgirstų šią istoriją, ir prieš eidamas kažkur dirbdamas, išsiaiškintų, koks žmogus bus tavo bosas, kad vėliau netektų gailėtis, nes ne visada pirmas įspūdis būna teisingas...