Ekonomistės R. Vainienės teigimu, Rusijos sprendimas nebuvo labai racionalus ir logiškas.
„Šis sprendimas yra tikrai ne toks, koks visame sviete būna, nes mes, ekonomistai, tokioms prekėms kaip kiaušiniai turime net specialų pavadinimą – „prasta prekė“.
Kuo šalyje prastesnė ekonominė padėtis, kuo žmonės labiau vargsta, tuo labiau linksta pirkti maistingas, bet pigias prekes. Ir kiaušiniai, kruopos – tai vienos iš tokių prekių.
Jeigu prisimintume mūsų krizę prieš dešimt metų, tai kiaušinių pardavimai labai išaugo. Tai yra ta prekė, kuri yra perkama labiausiai, kai ekonomika blogėja.
Dėl to aš galvoju, kad Rusijoje nutiko ne visai rinkos sprendimas, nes rinkos sprendimas turėtų būti – pakuotę didinti. Jeigu pasižiūrėtume Azijoje kaip atrodo gyventojai, kurie važinėja su motoroleriais, kelių asmenų šeima ir iš paskos yra paletės su keliais aukštais kiaušinių – tai yra tas pagrindinis produktas, kuriuo jie maitinasi.
Tai rinkos sprendimas galėtų būti – didinti pakuotę, nes laikai yra prasti, greičiausia, žmonės norės daugiau pirkti.
Gali būti, kad valdžia davė nurodymą, kad jeigu jūs kelsite prekės, kurią perka patys neturtingiausi žmonės kainą, tai bus jums blogai, jūs eisite prieš sistemą ir susilauksite nemalonės. Ir iš to galėjo gimti toks sprendimas.
Nes jeigu pasižiūrėtume į išsivysčiusias šalis, tai ten šešių kiaušinių pakuotė yra įprastas dalykas. Jeigu pirktumėte naują šaldytuvą, ten būtų dėkliukas tik šešiems kiaušiniams“, - sako ekonomistė R. Vainienė.
Tuo tarpu J. Cvilikienė mano, kad vis tik Lietuvoje žmonėms yra svarbiausia – įprotis.
„Tai, kas vyksta matome, kai tiriame pirkėjų įpročius. Jau niekam nėra paslaptis, kad lietuviai neplanuoja savo biudžeto ir išmetamas kiekis tikrai nemažėja. Lietuvoje mes matome, kad emocijos yra labai svarbios. Ir DELFI tyrimas, skelbtas kiek anksčiau rodė, kad dažnėja vizitai į parduotuves.
Pavyzdžiui, pieno pakuotės, vietoje litro atsirado 0,9 l pakuotės. O, tarkime, sviesto kainas iš viso būtų labai sudėtinga palyginti, nebent yra žiūrima į kilogramo kainą. Tačiau tas pasirinkimas, kai jis yra toks klaidinantis, dažniausiai veikia taip, kad žmonės tiesiog nebežiūri, o ima tokį produktą, prie kurio yra įpratę.
Žinoma, jeigu mes kalbame apie pensinio amžiaus žmones, kurie labai taupo, tai tikėtina, kad tie žmonės pastebi ir mato, ir nesijaučia komfortabiliai, nes reikia būti dar akylesniems.
Aišku, jeigu mes perkame mažiau, tikėtina, kad mes ir suvartosime visus tuos produktus. Jeigu perkame labai daug vien dėl akcijų, tai daug išmesime, tai geriau pirkti mažesniais kiekiais.
Visur reikia logikos ir racionalumo, ko mums stinga“, - laidoje sakė J. Cvilikienė, „Swedbank“ Finansų instituto vadovė.
„Aš tai parduotuvėse matau labai įvairių pakuočių. Yra įvairių pasirinkimų ir aš net neabejoju, kad ir pardavėjai, ir gamintojai akylai stebi, o kurią pakuotę renkasi žmogus. <...> Matydama skirtingus pasirinkimus parduotuvių lentynose, aš žiūru į kilogramo kainą“, - sako ekonomistė R. Vainienė.
