Bendrovės Gyventojų turto draudimo vadovas Andrius Gimbickas pastebi, kad dalies gyventojų pastangos saugoti savo turtą yra tarsi liaudies išmintis, keliaujanti iš kartos į kartą, tačiau turinti abejotiną efektą - būstą saugantiems gyventojams išradingumo netrūksta.
„Vagys veikia grupuotėmis, turi planą ir kiekvienas narys atlieka konkrečią funkciją. Prieš vagystę pasirinktas objektas yra stebimas, analizuojami gyventojų įpročiai ir judėjimas. Tad kambaryje paliktos šviesos triukas ar klaidinantis užrašas apie vaizdo kameras piktadarių neatgraso. Dalis fiktyvių apsaugos sprendimų yra šeimininkų saviapgaulė. Patekę į butą vagys išjungs ir kambaryje paliktą šviesą, ir televizorių – tokios gudrybės neapsaugos nuo nuostolių ir neatlygins patirtos žalos“, – teigia A. Gimbickas. Pasak jo, modernių technologijų laikais efektyvių būsto apsaugos priemonių pasirinkimas yra labai platus.
Kaip gyventojai saugo savo būstą: įrašo net šuns lojimą
Reprezentatyvus visuomenės nuomonės tyrimas parodė, kad planuodamas ilgesnę išvyką kas antras apklaustasis pasikliauna kaimynais arba artimaisiais, kurie paprašomi prižiūrėti būstą, kol nėra šeimininkų, o profesionalių saugos tarnybų paslaugomis ir signalizacijos sistema – tik kas ketvirtas. Komentuodamas tyrimo rezultatus A. Gimbickas teigia, kad net kas dešimtas gyventojas išvykdamas palieka šviesą ir tiki, kad ši „namuose kažkas yra“ imitacija apsaugos nuo nekviestų svečių, tuo tarpu galiojančiu būsto ir turto draudimu pasirūpina perpus mažiau gyventojų.
„Dar kelios dešimtys apklausos dalyvių sako, kad atitraukiamos ir vėl užtraukiamos užuolaidos, veikiantis televizorius, įjungta muzika ar nuolat atidarinėjami ir uždarinėjami langai yra tos priemonės, kurias jie naudoja, kad būstas būtų saugus jiems nesant namuose“, - tyrimo rezultatus apibendrina A. Gimbickas.
Ekspertas atkreipia dėmesį, kad vos 4–5 procentai apklaustųjų nurodė, jog saugodami turtą įsirengia stebėjimo kameras ir pasirūpina geromis spynomis. Dar mažiau žmonių mano, kad turtą gali apsaugoti šarvuotos durys. Stiprios, šarvuotos durys, apklausoje dalyvavusių žmonių nuomone, atsiduria ant tos pačios pakopos kaip ir fiktyvios apsaugos priemonės – vaizdo stebėjimo kamerų muliažai ar įspėjamieji lipdukai, jog būstą neva stebi saugos tarnyba.
Ši visuomenės nuomonės apklausa patvirtino ir tai, kad esama itin išradingų gyventojų: jie nurodė, kad būstą mėgina apsaugoti palikdami šunį ar piktą katiną, kai kurie net palieka šuns lojimo įrašą.
Būstą ir namuose esančio turtą draudikai siūlo apdrausti nuo 5 eurų mėnesiui. Ekspertas pastebi, kad per atliktą apklausą gyventojai nurodė, kad maksimali žala dėl vagystės iš buto siektų apie 12 tūkstančių eurų.
„Palyginti su galimais nuostoliais, įmoka už būsto draudimą yra šimtus ar net tūkstančius kartų mažesnė“, – sako A. Gimbickas.
