Europos Sąjunga (ES) jau baigia rengti naują kontroversišką autorių teisių apsaugos įstatymą. Taisyklės suteikia leidėjams teises reikalauti pinigų iš „Alphabet Inc.“ padalinio, „Facebook Inc.“ ir kitų interneto platformų, kai nedideli jų straipsnių fragmentai pasirodo naujienų paieškos sistemoje arba jeigu jomis dalijasi vartotojai.
Tokia perspektyva paskatino „Google“ apsvarstyti galimybę iškelti naujienų kaupiklį „Google News“ iš žemyno, šitaip reaguojant į naująjį įstatymą, teigia Jennifer Bernal, „Google“ viešosios politikos vadovė, atsakinga už Europą, Artimuosius Rytus ir Afriką. Interneto milžinė svarsto įvairus variantus ir ketina, prieš priimdama bet kokius sprendimus, išnagrinėti galutinį įstatymo tekstą, sakė J. Bernal pridurdama, kad jei tektų iškelti naujienų paslaugą, „Google“ tam ryžtųsi nenoromis.
Europos Sąjunga planavo baigti rengti minėtas nuostatas jau šios savaitės pradžioje, bet planai buvo atidėti kilus nesutarimų tarp narių-valstybių dėl kai kurių pasiūlymų paketo klausimų. Šio klausimo atidėjimas vilkina įstatymų leidybos procesą, pradėtą, kai Europos Komisija (EK), aukščiausioji Bendrijos vykdomosios valdžios institucija, pirmą kartą pasiūlė įvesti tokias taisykles 2016 metais.
„Pasiūlymas dėl Autorių teisių direktyvos labai sudėtingas“, - sakė Rumunijos, šiuo metu pirmininkaujančios ES Tarybai, atstovas. – Tarybai reikia daugiau laiko svarstymams, norint užsiimti tvirtą poziciją“.
„Google“ tvirtina neuždirbanti iš savo naujienų paslaugos, tad jos iškėlimas nesuduotų jai finansinio smūgio. Bet naujienų paieškos rezultatai skatina mobiliojo ryšio vartotojus grįžti prie jų paieškos variklio, kur jie dažnai pateikia kitas užklausas, generuojančias nemažas pajamas iš reklamos. „Google“ taip pat konkuruoja su kitomis mobiliojo ryšio naujienų apibendrinimo paslaugomis – nuo „Apple“ iki „Facebook“.
Įstatymų leidėjai vis dar sprendžia, kaip apibrėžti nedidelius žinučių fragmentus ir ar atskiriems žodžiams turėtų būti taikomos naujosios taisyklės, teigė vienas ES pareigūnas, nepanoręs būti įvardintas. Be to, pagal naująsias autorinių teisių taisykles būtų reikalaujama iš „Google“ ir „Facebook“, kad jų platformose nepasirodytų muzikos, vaizdo įrašų ir kito autorių teisių saugomo turinio tuo atveju, jei autoriaus teisių savininkai nesuteikė jiems licencijos.
Nepaisant atidėliojimų, ES dar gali susitarti dėl taisyklių per artimiausius mėnesius, teigė du ES pareigūnai. Bet jeigu jiems to nepavyktų padaryti iki pavasario, kai vyks Europos Parlamento rinkimai, procesas gali būti atidėtas dar vėlesniam laikui šiais metais.
Kai Komisija pirmą kartą pristatė taisyklių projektą, buvo siūloma leidėjams atsisakyti savo teisių reikalauti pinigų iš naujienų kaupiklių. Bet Europos Parlamentas pernai priėmė nuostatą, sukėlusią susirūpinimo tarp kai kurių nedidelių leidėjų dėl to, kad jie negalės leisti „Google“ platinti savo turinį internetu nemokamai.
Neaišku, kaip paveiks „Google“ sprendimas iškelti savo naujienų paslaugas leidėjus, kuriems ši paieškos milžinė yra itin svarbi norint užtikrinti srautus į savo tinklapius. 2014 metais „Google“ nutraukė savo padalinio "Google News" veiklą Ispanijoje, po to, kai šalyje buvo priimtas naujas intelektinės nuosavybės teises reguliuojantis įstatymas, leidžiantis ispanų leidėjams taikyti "Google" rinkliavas "už mažiausią žinutės fragmentą iš savo leidinių“.
Dėl Ispanijoje priimto įstatymo smulkūs leidėjai prarado apie 13 proc. žiniatinklio srauto, rodo 2017 m. tyrimas, kurį paskelbė Ispanijos periodinių leidinių leidėjų asociacija. Pinigine išraiška, nuostoliai siekė mažiausiai devynis milijonus eurų, parodė tyrimas. Kiti leidėjai, nors iš pradžių ir priešinosi Ispanijos įstatymui, vis dėlto tvirtina, kad „Google“ pasitraukimas neturėjo didelio poveikio.
„Didžioji dauguma Ispanijos leidėjų laikosi nuomonės, kad „Google“ sprendimas neturėjo didelės įtakos“, - sakė organizacijos „News Media Europe“, atstovaujančios įvairioms nacionalinių leidėjų asociacijoms, vykdomasis direktorius Wout‘as van Wijk‘as. Ispanijos CEDRO, kolektyvinio teisių administravimo organizacija, kuri derasi dėl licencijų ir surenka honorarus narių vardu, sudarė licencijų išdavimo sandorius su kitais naujienų srauto paslaugų teikėjais, kurių atsirado pasitraukus „Google“, pridūrė jis.
ES sprendimas apsvarstyti galimybę įvesti panašias taisykles, kokios įsigaliojo Ispanijoje, sukiršino stambaus masto leidėjus su interneto milžinėmis, tarp jų – ir „Google“, ir su kai kurias smulkiaisiais leidėjais bei už žodžio laisvę kovojančiais aktyvistais.
„Apriboti leidėjų laisvę tokiomis priemonėmis mums neišvengiamai sukels nuostolingų padarinių, kaip kad matome iš panašių patirčių Ispanijoje, - pernai spalį publikuotame laiške įstatymų leidėjams rašė „European Innovative Media Publishers“.
„Google“ tvirtina, kad naujieji ES įstatymai priverstų ją rinktis leidėjus, - faktiškai renkantis „laimėtojus“ ir „pralaimėtojus“. Kadangi didesni leidėjai paprastai siūlo daugiau populiaraus turinio, tai reikštų, kad smulkesnieji leidėjai greičiausiai taptų tais „pralaimėtojais“.
„Mažai tikėtina, kad atsiras bent viena verslovė, kuri sugebėtų licencijuoti kiekvieną atskirą naujienų leidėją Europos Sąjungoje, ypač atsižvelgus į siūlomą labai platų apibrėžimą, - pernai gruodį tinklaraštyje rašė „Google News“ vadovas Richardas Gingras.
Remiantis ES įstatymo formuluote, „Google“ gali būti laikoma atsakinga už turinį, pateikiamą ne tik „Google News“ svetainėje, bet ir bendroje paieškoje, ir tai bendrovei sukeltų dar daugiau neaiškumų. Kiti mano, kad Europos rinka pernelyg svarbi bendrovei, kad ji imtų ir iškeltų iš jos tokias paslaugas kaip „Google News“.
„Tokia grėsmė man atrodo neįtikinama – jiems Europa labai reikalinga“, - sakė tyrimų bendrovės „Enders Analysis“ Europos medijų analitikas François Godard‘as. - Dabar priklausys nuo „Google“, ar bus priimtas atsakingas sprendimas. Manyčiau, dėl to nereiktų labai nerimauti – tie žmonės yra labai protingi“.
