Daržovių trūkumas Vakarų valstybėse suteikė galimybę ūkininkams eksportuoti savo produkciją į užsienį. Lietuvos daržininkai atskleidžia, kad bendradarbiauti su užsienio valstybėmis jiems palanku ne tik dėl didelio pelno, bet ir dėl geresnių prekybos sąlygų, siūlomos produktų kokybės ir besiplečiančių ryšių.
Per mažai valgytojų
Vakuuminėje fasuotėje virtus burokėlius į daugiau nei 10 šalių eksportuojančios įmonės „Jovaigė“ vadovas Tomas Osencovas išskyrė pagrindines valstybes, į kurias savo produktus veža tiek su savo, tiek su privačiais prekiniais ženklais.
„Negalima įvardinti, kad yra viena valstybė, į kurią orientuojamės. Mums labai svarbios ES šalys: Italija, Ispanija, Vokietija. Nusprendėme eksportuoti savo produkciją, nes Lietuvos rinka yra labai maža, didelės prekybos čia neišvystysi, tik eksportu grįsta prekyba gali turėti kažkokią ateitį”, - pasakoja T. Osencovas.
Direktorius teigia, kad produkcijos kainos išlieka stabilios, parduodant produkciją užsienyje nėra svyravimų – geras derlius, blogas derlius. Rinkos labai inertiškos, produktas perdirbtas, o ne šviežia daržovė, tai ir didelio kainų kitimo T. Osencovas nepastebi. Perdirbtos produkcijos kaina nuo praeitų metų padidėjo tik keliais procentais.
Vienintelis kelias – efektyvumas
„Konkurencija užsienyje yra didesnė nei Lietuvoje, ji tiesiog milžiniška, išsilaikome rinkoje, nes stengiamės kuo efektyviau organizuoti gamybą, skaičiuojama kiekviena operacija, kad viskas būtų atlikta efektyviai. Tik būdamas našus ir turėdamas efektyvius kaštus su nedidelėmis varžomis gali konkuruoti užsienio rinkoje. Konkuruoti su senosios Europos žaidėjais įmonėms būtini du momentai: siekis būti efektyviems ir lankstumas”, – teigia T. Osencovas.
Šiaulių rajone bulves auginantis Edas Sasnauskas parduoda jas daugiau nei dešimtyje įvairių pasaulio šalių, tarp kurių – Čekija, Italija, Moldova. Savo produkciją jau dvidešimt metų eksportuojantis ūkininkas teigia, kad kiekvienais metais vežami bulvių kiekiai bei kryptys keičiasi.
„Šį sezoną kainos svyruoja apie 23 centus už kilogramą. Negaliu pasakyti, ar kainos skiriasi nuo Lietuvos rinkos, nes čia mes derliaus nerealizuojame. Kokią kainą nustato rinka, tokia ji ir lieka. Šiuo metu kaina yra pakilusi beveik dvigubai, bet ir bulvių jau nebėra, nes derlius pas mus ir visoje Europoje beveik 30 procentų mažesnis“, – pasakoja ūkininkas.
Pasak E. Sasnausko, jokių sunkumų vežant bulves į užsienį nekyla. Ūkininkas mano, kad Lietuvoje žmonės nevalgo kokybiškų produktų. Užsienio rinkoje, atvirkščiai, pirkėjai renkasi tik geros kokybės gaminius. Ūkininkas tikina, kad produktų kokybė užsienio rinkose ženkliai skiriasi nuo Lietuvos prekybos centruose siūlomų prekių.
Lietuvoje atliekos
„Tokį derlių, kokį pardavinėja Lietuvos prekybos centruose, mes išvežame į komposto krūvą. Užsienyje konkurencija didesnė, daugiau prekybininkų ir pasiūlos. Yra nemažai privalumų eksportuojant prekes. Svarbiausia – užsienio prekybininkai sumoka pinigus iš karto, o Lietuvos tinklai atsiskaito su ūkininkais tik po trisdešimt dienų.
Be to – eksportuojant nėra jokių lentynų, reklamų ar palečių mokesčių. Manau, kad žmonių skaičius visame pasaulyje tik didės, daugiau pirkėjų rinksis geresnę produkciją. Kadangi dirbamos žemės plotas tik mažėja, maisto produktų trūks ir jų visada reikės“, - atvirauja E. Sasnauskas.
Įmonės „Salpronė“ vadovas Vladislovas Česnauskas teigia, kad savo produkciją, salotų mišinius ir šviežių daržovių pusgaminius, eksportuoja į Latviją ir Estiją. Pasak įmonės vadovo, praeitais metais sausra smarkiai nustekeno kai kuriuos šalies ūkininkus ir šį sezoną pastebimas kainų pakilimas. Kainų šuolius dažniausiai lemia ne politinės partijos ar verslininkai, o gamtos sąlygos.
„Ispanijoje neseniai buvo 7 laipsniai šalčio, tai ką dabar kaltinti, kokį politiką, partiją ar valstybę? Nieko čia nepakeisi, gamta padarė savo. Nustatyta daržovių kaina būtinai turi būti adekvati: privaloma suderinti pajamas ir išlaidas, juk nuostolingai dirbti niekas nenori - visos įmonės ir ūkininkai siekia pelno.
Lietuvoje mes parduodame žymiai daugiau produkcijos, negu eksportuojame. Kai kurie mūsų klientai turi filialus įvairiose užsienio šalyse. Taip plečiame savo vardą ir verslo galimybes“, - atvirauja V. Česnauskas.
Aruodai tuštėja
„Salpronė“ įmonės vadovas spėja, kad jau kitą mėnesį visi lietuviški aruodai bus ištuštėję. V. Česnauskas nemano, kad paklausa užsienyje didės ir ten investuoti yra prasminga, jis pataria ūkininkams dirbti su savo turimais klientais Lietuvoje. Kainos tiek Lietuvoje, tiek užsienyje ūkininkams yra vienodos, kainuoja tik logistika , kaštai smarkiai išauga, todėl prekes gabenti į užsienį nėra naudinga.
Lietuvos daržovių augintojų asociacijos direktorė Zofija Cironkienė tvirtina, kad Lietuvos ūkininkai dėl Europoje siautusios sausros greitai nebeturės tiek daržovių savo sandėliuose, kad užtektų išvežti ir į kitas šalis.
„Kadangi įprastais metais mes užauginame daugiau nei reikia Lietuvos rinkai, atsiranda galimybė eksportuoti. Šiemet yra išskirtiniai metai, derlius ženkliai mažesnis, ūkininkai vis tiek kažkiek produkcijos pardavė užsienio valstybėms. Augintojai, jei tik yra paklausa, kiekvienais metais eksportuoja nuo sezono pradžios, nes baiminasi, kad Lietuvoje gali būti daržovių perteklius. Pirmiausia vežti prekes į užsienį renkasi augintojai, kurie neturi rimtų sutarčių su vietos klientais”, - teigia Z. Cironkienė.
Kainos pakilo
Pasak Z. Cirokienės, šį sezoną daržovių kainos, kaip ir visos produkcijos Europoje, yra žymiai didesnės. Lietuviška produkcija yra kokybiška, todėl niekas jos nepardavinės mažesnėmis, nei Europos rinkoje nustatytomis kainomis.
„Kryptys, kur ūkininkai eksportuoja savo produkciją, priklauso nuo produkcijos rūšies. Pavyzdžiui, bulvės perdirbimui dažniausiai vežamos į Italiją, šviežiam vartojimui – į Balkanų šalis. Nemažai produkcijos yra išvežama į Estiją ir Latviją. Lenkai patys atvažiuoja, kai jiems pritrūksta kokybiškos produkcijos”, – pasakoja Z. Cironkienė.
Z. Cironkienė atskleidžia, kad eksportuodami savo produkciją ūkininkai susiduria su problema – trūkstant lėšų investicijoms, ne visi turi saugyklas, prekinio paruošimo įrangą, o tai yra rimtas stabdis eksportui. Reti atvejai, kada aktyviai eksportuoti ūkininkai pradeda jau nuo sezono pradžios, paprastai eksportas suaktyvėja tik vasario mėnesį. Norint produkciją išlaikyti ir parduoti už optimalią kainą, reikia turėti modernias saugyklas, kurių Lietuvos daržovių augintojams trūksta.
„Ūkininkų sprendimą prekiauti užsienyje lemia, ar vietiniai jų klientai (prekybos tinklai, didmenininkai) sudaro su augintojais sutartis. Priešingu atveju augintojas nerizikuoja, nelaiko daržovių saugykloje, kol „atsibus” kažkoks vietinis pirkėjas”, – pabrėžia asociacijos vadovė.
