Būtent dėl šios transporto priemonės populiarumo Europos Sąjunga imasi ir stipresnio nei bet kada jais keliaujančiųjų teisių saugojimo – Europos Parlamentas nubalsavo, kad keleiviai nusipelno didesnių kompensacijų už vėlavimus, o keleiviams su negalia turi būti užtikrinta atitinkama pagalba. Tiesa, „Lietuvos geležinkeliai“ į EP sprendimus kol kas reaguoti neskuba – lauks galutinių sprendimo štrichų.
Kas bus geriau?
EP keliaujančiųjų traukiniais teisių stiprinimą apsibrėžė kaip trijų aspektų įtvirtinimą: daugiau patogumo keleiviams su negalia, didesnės kompensacijos už traukinių vėlavimą ir didesnės galimybės besivežantiems dviračius.
Europarlamentarų patvirtintos taisyklės numato, kad riboto judumo keleiviai turi teisę nemokamai ir kiekvienoje didesnėje traukinių stotyje gauti reikiamą pagalbą. Be to, tokia galimybė didelėse ir vidutinio dydžio stotyse turi būti nuolatinė – keleiviai neprivalės iš anksto įspėti stoties darbuotojų. Mažose stotyse įspėjimo pareiga ir toliau išlieka. Geležinkelių operatoriai ir stočių valdytojai taip pat turės būti pasirengę pilnai atlyginti žalą keleiviams, jei kelionės metu bus sugadintos ar prarastos judėjimui reikalingos priemonės.
Antrasis aspektas, itin reikšmingas daugeliui keliaujančiųjų visoje Europoje – padidintos kompensacijos už traukinių vėlavimą. Kai traukinys reikšmingai vėluoja, keleiviai galės rinktis – arba reikalauti, kad būtų grąžinti už bilietą sumokėti pinigai, arba tęsti kelionę ir reikalauti dalinio išlaidų atlyginimo. Europarlamentarai palaiko idėją, kad priklausomai nuo vėlavimo trukmės turi proporcingai augti ir kompensacija.
Svarbiausios ir labiausiai lauktos žinios, kurios, tikimasi, nebus pakeistos per tolimesnį taisyklių patvirtinimo procesą, yra dvi. Pirma, keleiviai ne tik turi teisę reikalauti ir kompensacijos, bet ir išlaiko teisę tęsti kelionę arba būti nukreipti kitu maršrutu. Antra, tam, kad būtų išvengta keleivių „užstrigimo“ tais atvejais, kai dėl vėlavimo jie nespėja į kitą traukinį, keliaunančiųjų tiek su vienu bilietu, tiek su keliais atskirais bilietais iki kelionės tikslo, teisės yra suvienodinamos. Tai reiškia, kad visi keliautojai turėtų gauti vienodą informaciją, pagalbą ir kompensacijas.
EP taip pat atmetė pasiūlymą, kad geležinkelių operatoriai galėtų nemokėti kompensacijų tais atvejais, kai susidaro „ypatingos aplinkybės“.
Galiausiai trečiasis europarlamentarų palaikytas pokytis – tikras džiaugsmas dviračių entuziastams. ES piliečių atstovai nusprendė, kad keliaujantieji traukiniais turi teisę pasiimti dviračius į greituosius traukinius, juos vežtis ilgųjų kelionių metu ir tarptautiniais maršrutais tokiomis pat sąlygomis kaip ir nacionaliniais maršrutais. Nauji ir atnaujinti traukiniai privalo turėti pažymėtas vietas, kur gali būti laikomi kelionei paruošti dviračiai.
Lietuviai ir traukiniai
2018 metų „Eurobarometro“ apklausų duomenimis, net 80 procentų europiečių bent retkarčiais keliauja traukiniais. Šioje statistikoje įtraukiami tiek nacionaliniai, tiek ir tarptautiniai maršrutai. Daugiausiai keliaujančiųjų traukiniais yra Austrijoje (27%), Vokietijoje (22%) ir Slovakijoje (21%), o rečiausiai šią transporto priemonę renkasi lietuviai (1%), slovėnai (3%) ir latviai (4%).
Rečiausiai Europoje traukiniais keliaujantys lietuviai nėra patenkinti geležinkelių paslaugų kokybe. Keliautojai iš Lietuvos, Graikijos, Vengrijos, Italijos, Rumunijos ir Bulgarijos priklauso grupei, keliones traukiniais Europoje vertinančiai pesimistiškiausiai. Šis nepasitenkinimas išryškėja vertinant geležinkelių paslaugas, traukinių stotis bei kelionių traukiniais pasiekiamumą ir patikimumą (dažnumą, punktualumą, su maršrutais susijusią informaciją ir kt.).
Nepaisant tokių naujausių „Eurobarometro” vertinimų, apie lietuvių patirtis keliaujant traukiniais formuojama itin pozityvi nuomonė. Vartotojų teisių gynimo centras, atrodo, keleivių teisėms skiria išimtinai daug dėmesio – kviečia dalyvauti apklausose apie keliavimą Europoje bei naudojimąsi traukiniais, autobusais ir lėktuvais ES teritorijoje. Asociacijos puslapyje taip pat pateikiamas „keleivių vadovas“, keleivių teisių pristatymas, kuriuose įtraukta ir informacija apie keliaujančiųjų traukiniais galimybes. Tiesa, informacija jau kurį laiką neatnaujinta. Pavyzdžiui, pristatyme dar kalbama apie Valstybinę geležinkelio inspekciją prie Susisiekimo ministerijos, kuri tapo Lietuvos transporto saugos administracijos dalimi dar 2017 metų lapkritį, Vyriausybei nusprendus sujungti Valstybinę kelių transporto inspekciją, Valstybinę geležinkelių transporto inspekciją ir Lietuvos saugios laivybos administraciją.
Pakalbintas institucijos pirmininkas Paulius Mereckas tikino, kad tarp kolegų šiuo metu nėra specialistų, galinčių komentuoti situaciją dėl keliautojų traukiniais teisių Lietuvoje. Bet, minėdamas, jog yra susipažinęs su tyrimais (Europos Komisijos 2016 metais atliktas tyrimas apie transporto sričių vertinimą – aut. past.), sakė, kad situacija tikrai nėra bloga. Tai papildė ir informacija iš savo darbinės praktikos.
„Skundų šiuo klausimu kaip ir negaunam. Tiesą pasakius, per visą istoriją, t.y. 15 metų, nepamenu, kad būtų pas mus kokie nors skundai, susiję su traukiniais, geležinkeliais”, - vertina ekspertas.
Apie keliaujančiųjų traukiniais teises ir jų stiprinimą pasiteiravus „Lietuvos geležinkelių“, įmonės Komunikacijos departamento projektų vadovės Novilės Aleksejevaitės atsakymai buvo lakoniški ir be statistikos. Paklausus, ar buvo sulaukta kreipimųsi dėl neįgaliųjų kelionės ar informacijos apie kokius nors su šiuo klausimu susijusius incidentus, ekspertė atsakė paminėdama tik galimybę teikti neįgaliesiems reikalingą pagalbą.
„Didelė dalis „Lietuvos geležinkelių“ turimo traukinių parko yra žemagrindžiai riedmenys, kurie specialiai pritaikyti judėjimo negalią turinčių asmenų poreikiams. Tokiems keleiviams taikoma ir įlaipinimo/išlaipinimo paslauga, jei tokia yra reikalinga“, - rašė N. Aleksejevaitė.
Paklausus, kaip dažnai žmonės kreipiasi dėl kompensacijos, tiksliais duomenimis paremto atsakymo taip pat nepavyko gauti. Komunikacijos departamento projektų vadovė tik akcentavo, kad situacija, kai traukiniai Lietuvoje vėluoja yra reta ir būna tik dėl svarių priežasčių.
„Ilgesnį laiką traukiniai vėluoja tik išskirtiniais atvejais, kai vyksta infrastruktūros remonto darbai, atsitinka nelaimės, avarijos. Tokios situacijos nėra dažnos. Informaciją apie taikomas kompensacijas galima rasti interneto puslapyje www.traukiniobilietas.lt.“
Paprašius įvertinti EP sprendimus dėl keliaujančiųjų traukiniais teisių stiprinimo ir pakalbėti apie planus perkelti naujas ES taisykles į Lietuvą, įmonės atstovė pabrėžė, kad kol kas orientuojamasi tik į galiojančias taisykles.
“Šiuo metu galutinis atnaujintų taisyklių tekstas dar yra derinamas, todėl „Lietuvos geležinkeliai“ keleivių vežimui taiko įprastas taisykles“, - nurodė N. Aleksejevaitė.